Lietuvoje nuo š. m. gruodžio 1 d. įsigalioja Keiptauno konvencija. Tai leis įtraukti šalies aviacijos sandorius į pasaulinę aviacijos teisių registravimo sistemą bei didins sandorių patikimumą.
Kaip akcentavo aviacijos teisės ekspertė, AVERUS vadovaujančioji partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė, pagaliau atsiranda aiškus jungiamasis elementas Lietuvoje veikiantiems aviacijos srities verslams.
„Nuo šiol kreditorių interesai galės būti registruojami Tarptautiniame registre (IR), o tarp susitariančių valstybių bus taikomi vieningi tarptautiniai kreditorių prioritetų nustatymo principai. Tai reiškia, kad Lietuvos aviacijos subjektai taps aiškiai matomi Keiptauno sistemoje, o sandoriai įgaus daugiau teisinio patikimumo“, – sako ekspertė.
Iki šiol Lietuvos avialinijų ar lizingo bendrovių nebuvo tarptautinėje sistemoje, kur registruojamos teisės į orlaivius, tad buvo sudėtinga matyti mūsų šalies orlaivių sandorius ir teisių apribojimus į juos bei kreditorių interesų prioritetų seką.
Be to, kadangi Lietuvoje orlaiviai laikomi „nekilnojamuoju turtu“, nuo šiol notaras taip pat privalės tikrinti ir tarptautinį registrą bei prašyti kreditorių sutikimo orlaivių perleidimui.
„Tai reikš daugiau saugumo finansuotojams ir mažesnę nemalonių siurprizų riziką, kai įsigyjamas orlaivis su paslėptais įsipareigojimais“, – pastebi L.Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Įsigaliojant Keiptauno konvencijai, buvo minimaliai pakeistos ir orlaivių registravimo taisyklės. Dabar jos numato, kad išregistruojant orlaivį iš Lietuvos orlaivių registro, Transporto kompetencijų agentūra tikrins Tarptautinio registro duomenis ir reikalaus orlaivio kreditoriaus sutikimo registracijai panaikinti.
Pokyčiai aktualūs finansuotojams, avialinijoms bei orlaivių bei jų variklių savininkams.
Tiesa, pasak aviacijos teisės ekspertės, visos Keiptauno konvencijos teikiamos naudos kol kas šalies verslui teks palaukti, nes Lietuva nepadarė specifinių pareiškimų pagal Orlaivių protokolą.
„Didžioji Keiptauno konvencijos vertė slypi pasirenkamuosiuose pareiškimuose, ypač susijusiuose su greito orlaivio susigrąžinimo priemonėmis, 60-ties dienų taisykle nemokumo procedūrų laukimui ir kitais. Daugelis valstybių, kurios pasirinko minėtus mechanizmus, laimi. Mažesnės orlaivių finansavimo sąnaudos, didesnis nuomotojų pasitikėjimas, greitesnis orlaivių atgavimas nuomininkui nevykdant įsipareigojimų, žemesni eksporto kredito garantijų įkainiai – tik keli to privalumai“, – sakė advokatė.
Vis dėlto Keiptauno konvencijos įsigaliojimas yra svarbus pirmas žingsnis. Lietuvos aviacijos rinka tampa pasaulinės interesų registrų sistemos dalimi – ir tai pokytis, kurį sektorius tikrai pajus.
Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie Keiptauno konvenciją, rasite čia.
Lietuva Keiptauno konvenciją ratifikavo 2024 m. birželį.
