1. Keiptauno konvencija įsigalioja Lietuvoje nuo gruodžio 1 d. – kas pasikeis?

Atsiranda aiškus „jungiamasis elementas“ (angl. „connecting factor“) Lietuvos oro linijoms, aviacijos turto valdytojams ir Lietuvoje registruotiems orlaivių / variklių savininkams. Tai reiškia, kad:

- kreditorių interesai gali būti registruojami Tarptautiniame registre (IR),

- tarp susitariančių valstybių galios tarptautiniai interesų prioritetų nustatymo principai,

- Lietuvos aviacijos subjektai tampa visiškai matomi Keiptauno sistemoje.

2. Kokie pokyčiai įvyko orlaivių registravimo procese?

Jokių revoliucinių naujovių. Lietuvos orlaivių registras tikrins įkeitimus ir kreditorių interesus Tarptautiniame registre ir prieš išregistruojant orlaivį prašys kreditoriaus sutikimo. Praktikoje tai reiškia šiek tiek daugiau atitikties, bet gerokai daugiau teisinio tikrumo.

3. Ar Lietuvoje įgyvendintas IDERA?

Ne. Lietuva neratifikavo Protokolo XIII straipsnio, susijusio su orlaivio išregistravimo ir eksporto įgaliojimu (IDERA). Todėl iki šiol naudojama išregistravimo įgaliojimo (angl. „deregistration Power of Attorney“) praktika išlieka pagrindiniu įrankiu orlaivių nuomos ir finansavimo sandoriuose.

4. Ar AVERUS turi PUE (Professional User Entity) paskyrą IR registre ir gali padėti su registracijomis?

Taip. AVERUS turi PUE paskyrą, gali išduoti autorizacijos prašymus sandorio šalims ir padėti atlikti faktines registracijas Tarptautiniame registre bei parengti susijusią dokumentaciją.

5. Kas dar svarbu aviacijos sektoriui?

Pagal Lietuvos teisę, Lietuvoje registruotas orlaivis išlieka nekilnojamuoju turtu. Tai reiškia, kad efektyviam nuosavybės perleidimui būtinas sandorio notarinis tvirtinimas. Nuo šiol notarai privalės tikrinti Tarptautinį registrą ir, kai taikoma, prašyti kreditorių sutikimų sandoriui.

6. Ar Lietuva galės naudotis Konvencijos teikiama nauda?

Ne visiškai, nes Lietuva nepadarė specifinių pareiškimų pagal Orlaivių protokolą. Didžioji Keiptauno konvencijos vertė slypi pasirenkamuosiuose pareiškimuose, ypač susijusiuose su:

- greito orlaivių susigrąžinimo (angl. „repossession“) priemonėmis,
- trumpu nemokumo procedūrų laukimo laikotarpiu (60-ties dienų taisykle),
- IDERA pripažinimu,
- kreditoriams palankiomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis.

Daugelis valstybių, kurios pasirinko šiuos mechanizmus, turi aiškiai matomų privalumų:

• mažesnės orlaivių finansavimo sąnaudos,
• didesnis nuomotojų pasitikėjimas,
• greitesnis orlaivių susigrąžinimas įsipareigojimų nevykdymo atveju,
• galimybė gauti mažesnius eksporto kredito garantijų įkainius pagal EBPO Aircraft Sector Understanding.

Lietuva šiuo metu tokiais privalumais pasinaudoti negali, nes nepadarė atitinkamų pareiškimų – tačiau jie gali būti priimti ir vėliau, kaip tai yra dariusios kitos valstybės po pirminės ratifikacijos.

Lietuva jau atliko svarbų žingsnį. Nors pilnam Keiptauno konvencijos potencialui Lietuvoje būtini ir tolesni žingsniai, Lietuvos aviacijos rinka pagaliau tampa pasaulinės interesų registrų sistemos dalimi – ir tai pokytis, kurį sektorius tikrai pajus.

Parengė

Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė

AVERUS aviacijos praktikos vadovė

Vadovaujančioji partnerė 

Foto: Unsplash, Ivan Shimko