Kalbėti rusiškai gali būti pavojinga sveikatai ar net gyvybei. Įsivaizduokite, sėdite dviese kavinėje su drauge. Šnekučiuojatės. Ji atvykusi iš Ukrainos, jūs gyvenate Lietuvoje, ir lengviausiai susikalbate rusiškai. Taip ir kalbatės. Tačiau čia prie jūsų prišoka agresyviai nusiteikęs kavinės lankytojas (čiabuvis lietuvis). Išvadina jus abu putino kekšėm ir pakalikais, apipila gėrimu, prigrasina susidoroti su tokiais vatnikais. Sėdite be žado, dreba rankos (teisininkui lengviau, bet normaliam žmogui kaip jaustis?), kava atšalo. Laukiate policijos.

Neapykantos nusikaltimai tikrai tapo įsisenėjusia žaizda, kurios niekas negydo.  Vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą išties dirgina jautriausius mūsų nervus. Nusikaltimai žmogiškumui, nesuvokiami žiaurumai, propagandos lavina gali išmušti iš pusiausvyros. Pasipila neadekvatūs neadekvačių asmenų veiksmai, su kuriais susiduria rusiškai kalbantys žmonės (ukrainiečiai, Lietuvos rusai) parduotuvėje, autobuse, kavinėje ar valstybinėje įstaigoje. 

Emocinės savitvardos reikalus paliksiu kitiems specialistams. O kaip advokatas pastebiu, kad tokių atvejų viešumoje daugėja ir net iškviesti policijos pareigūnai dažnai būna pasimetę, deja, bet ne visada žino, kaip tokiose situacijose reaguoti, nes rusiškai kalbantys žmonės, sprendžiant iš viešosios opinijos, lyg ir nusipelnę neapykantos bei pykčio. 

O kaip reaguoti? Ogi labai paprastai. Laimei, gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę kalbėtis tokia kalba, kokia norime. Turime teisę būti nediskriminuojami dėl kilmės, tautybės ar rasės. Lygiai taip pat ir dėl kalbos. 

Rusakalbiai yra mūsų valstybės dalis, Vilniuje – kas dešimtas mūsų gyventojas rusų kilmės, Klaipėdoje – kas penktas. Tai yra mūsų piliečiai, absoliuti dauguma Lietuvos rusų yra tikrų tikriausi Lietuvos patriotai. Tačiau ne visada apie tai susimąstome išgirdę rusiškai kalbantį asmenį ir jį iš karto „nurašome“ kaip vatniką ar dar blogiau – pradedame tokį asmenį menkinti, žeminti, tyčiotis iš jo, smurtauti prieš jį. 

O juk būtent tokį naratyvą dėl rusakalbių engimo (siekiant neva juos „ginti“) ir mėgina išspausti didžioji agresorė propagandizuodama tokius atvejus. Tad svarbu – nesuteikti didžiajai agresorei jokių pretekstų. Žvelgiant pro nacionalinio saugumo prizmę – tokio pobūdžio nusikaltimai (kitaip tariant, lietuvių elgesys prieš rusiškai kalbančius asmenis) yra akivaizdi grėsmė nacionaliniam saugumui.

Dėl to tas priešiškumas, kurio kartais susilaukia rusiškai kalbantis žmogus iš lietuvių, mūsų tikrai nepuošia. Maža to, tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas dėl tautybės, kalbos ar kilmės – yra nusikaltimas. Ir atitinkamai turi būti traktuojamas kaip nusikaltimas tiek aplinkinių, tiek policijos. Tačiau tiek vieni, tiek kiti dažnai to nesupranta, nežino ir tiesiog leidžia pasireikšti tam „vidiniam blogajam lietuviui“, kuriam vien tik išgirdus rusų kalbą norisi su visais ja kalbančiais susidoroti. 

Teismas už tokių emocijų proveržį, diskriminaciją dėl tautybės ar neapykantą prieš rusakalbius irgi nepagirs – už tai skirs baudą, laisvės apribojimą, areštą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų. Teistumas už tokio pobūdžio nusikaltimą taip pat tikrai nepapuoš Jūsų CV.

Parengė: Vaidas Rakauskas

Publikuota LRT.lt