Sužadėtiniai apie skyrybas ir turto dalybas jų atveju ne visada pagalvoja. Vis dėlto, verslo savininkams tokį scenarijų ypač svarbu apmąstyti ir dėl verslo tąsos, ir dėl viešojo intereso. 

Civilinis kodeksas numato du sutuoktinių turto teisinius režimus: pagal įstatymą ir pagal vedybų sutartį. Apžvelgsiu abiejų reguliavimų niuansus, kuriuos kiekvienas rūpestingas verslo savininkas turėtų žinoti ir įsivertinti. 

Turto teisinis režimas pagal sutartį

Turto teisinis režimas pagal sutartį – taikomas tuomet, kai planuojantys susituokti asmenys sudaro ikivedybinę sutartį arba susituokus – povedybinę sutartį. 

Sužadėtiniai ar sutuoktiniai sudarydami tokią sutartį aptaria ir nusprendžia, koks konkretus turtas, įgytas iki santuokos arba jos metu, bus laikomas bendrąja nuosavybe, o koks – liks asmenine. Taip pat gali susitarti, kaip bus tvarkomas vėliau įgytas turtas: taps bendrąja sutuoktinių nuosavybe ar teks vienam iš sutuoktinių. Visa tai galioja ir įmonės likimui bei teisiniam statusui.

Tiek ikivedybinės, tiek ir povedybinės sutartys gali būti „pripildytos“ įvairiausios teisinės technikos, pritaikytos patiems įvairiausiems gyvenimo atvejams. 

Vedybų sutartys svarbios verslo plėtrai ir tąsai

Šis instrumentas itin svarbus tiems jaunavedžiams ar sutuoktiniams, kurie jau turi įkūrę ar paveldėję įmones, tęsia šeimos verslą. Natūralu, kad santykių pradžioje jausmai ir romantika ima viršų ir negalvojama apie prastus ateities scenarijus. Vis dėlto kaip tik santykių pradžioje yra lengviausia ramiai teisiškai aptarti turto valdymą sutartimis.  

Toliaregiškas požiūris čia svarbus ir dėl galimo viešojo intereso versle. Juk santuokos metu įsteigus ir išplėtojus įmonę, kurioje yra darbuotojų, įmonė generuoja pelną – nesant kitų faktorių, ji bus laikoma santuokos metu įgytu turtu. Nesutarimai dėl įmonės dalybų skiriantis teisme gali smarkiai paveikti tokios įmonės veiklą, sprendimų priėmimą, darbuotojų motyvaciją ir įmonės reputaciją.

Sprendimų stoka gali paversti įmonę nemokia

Skyrybų atveju sutuoktiniai gali įrodinėti savo indėlį į įmonės veiklą, kad tik vienas iš jų plėtojo įmonę arba jo indėlis buvo svaresnis. O kol vyksta šis teisminis procesas ir ginčai, įmonėje gali strigti būtinų sprendimų priėmimas. Teismo proceso metu akcijos gali būti areštuotos, bankai nebeduoti paskolų, kiti akcininkai susilaikyti nuo sprendimų priėmimo. Buksuojant darbui, gali tekti atleisti darbuotojus, atsirasti įsiskolinimų, sutrikti pinigų srautai – sėkmingą įmonę nedraugiškas sutuoktinių skyrybų procesas gali paversti nemokia ar apskritai sunaikinti.

Tokios socialiai grėsmingos situacijos gali ir nebūti, jeigu sutuoktiniai laiku savo turtui nustatys sutartinį režimą. Sutartys tam ir yra, kad sprendimus šalys rastų žymiai paprasčiau ir greičiau. 

Teisinis režimas pagal įstatymą

Vis dėlto 90 procentų gyvenimo atvejų – taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą, nes sutartys nebūna sudarytos. Ką tai reiškia?

Paprastai kalbant, viskas, kas yra vieno iš sutuoktinių įgyta iki santuokos – ir susituokus lieka jo asmenine nuosavybe, tuo tarpu, viskas, kas įgyta po santuokos sudarymo – tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe. 

Tiesa, dovanoto ar paveldėto turto atvejais reguliuojama šiek tiek kitaip. Net ir esant santuokoje vieno iš sutuoktinio paveldėtas ar jam padovanotas turtas (nebent dokumentuose nurodyta kitaip) yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Pagerinus turtą – dalybos tampa dar keblesnės

Vėlgi teisė tuo ir nuostabi, kad joje begalė išimčių ar variacijų: net jeigu turtas ir padovanotas sutuoktinei (tarkim, jos tėvų) ir turėtų taptų asmenine sutuoktinės nuosavybe, tačiau, pvz., abiem sutuoktiniams atlikus kapitalinį namo remontą, jį esmingai pagerinus – toks turtas gali tapti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šį aspektą svarbu žinoti, jeigu paveldėtame turte įmonė vykdo veiklą (ten, pvz., jos sandėlis ar gamybinės patalpos) ir turtas tiesiogiai susijęs su įmonės veiklos tęstinumu. 

Įmonė taip pat yra turtas, tad visi minėti aspektai galioja ir vystant ar plėtojant įmonę santuokoje. 

Paveldėtas, padovanotas turtas nutraukus santuoką lieka tam sutuoktiniui, kuris jį paveldėjo ar gavo dovanų. 

Tačiau jei vienas iš sutuoktinių turtą ar įmonę iš esmės pagerino, prisidėjo prie jos plėtros ar naujų verslo įdėjų, nutraukiant santuoką bus gana sudėtinga nustatyti tikslią tų pagerinimų sumą. Tarkim, vienas sutuoktinis paveldėjo asmeninės nuosavybės teise savo tėvų turtą ir jį pardavęs, visas gautas lėšas suinvestavo į savo sutuoktinės verslą, registruotą jos vardu. 

Įmonės pagerinimus, padidėjusį pelną taip pat reikės dalintis. O įrodyti, kiek kieno indėlis lėmė pagerėjimą, bus sudėtingas procesas, galintis užtrukti iki kelerių metų. 

Skyrybų atveju reikia turto balanso

Nutraukiant santuoką privaloma sudaryti turto balansą – asmeninio turto, santuokoje įgyto turto, prisiimtų įsipareigojimų ar suteiktų paskolų. 

Jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį – tokiu atveju dažniausiai visi šie klausimai išsprendžiami ganėtinai greitai bei paprastai. 

Jeigu vedybų sutarties nėra – tokios skyrybos, ypač esant daugiau užgyvento ar įgyto turto, sėkmingai veikiančių įmonių, tampa socialinių konfliktų ir teisminių procesų pradžia. 

Paskolų pareigos susituokus 

Paskolą imant susituokus – abu sutuoktiniai tampa bendraskoliais ir bendrai atsako kreditoriui vykdant prisiimtą prievolę. Vartojimo paskola dažnai imama vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau tokiu atveju yra reikalaujama kito iš sutuoktinio sutikimo prisiimti šį finansinį įsipareigojimą. 

Jeigu už paimtą paskolą įsigytas būstas ar automobilis, nutraukiant santuoką šis turtas turės būti dalijamas po lygiai. Žinoma nepamirštant, kad ir įsipareigojimai kreditoriui toliau liks bendri, net ir po skyrybų.

Paskolos gyvenant partnerystėje

Paskolą imant nesusituokus, tai yra gyvenant partnerystėje – ši prievolė bus laikoma asmenine to partnerio prievole ir į partnerį kreditorius savo reikalavimų nukreipti negalės. Nebent sugebėtų įrodyti, kad vieno iš partnerių (nesusituokusių asmenų) gauta paskola buvo naudojama, pvz., bendram būstui pirkti, remontuoti ar jį įrengti. 

Tačiau tokiu atveju, kreditoriui reikės įrodyti, kad partneriai iš tikrųjų vedė bendrą ūkį ir jiems bendrai kyla teisės ir pareigos pagal paskolos sutartį, kurią sudarė vienas iš partnerių. 

Jeigu partneriai nėra atskirai susitarę dėl bendros partnerystės metu įkurtos, išplėtotos įmonės akcijų (jų kiekio), dalių priklausomybės ir dydžio  – nutrūkus partnerystei bus itin sudėtinga įrodyti, kad buvo susitarimas būti tokios įmonės akcininkais (dalininkais), kokia konkrečia dalimi kiekvienas prisidėjo ir pan. Neturint jungtinės veiklos sutarties, įrodyti savo įneštą į įmonę indėlį bus dar sudėtingiau nei nutraukiant santuoką be povedybinės sutarties.

Labai tikslų apibrėžimą, kuris apibūdina mano aukščiau nurodytus sutuoktinių (tačiau ne partnerių) turto teisinio režimo būdus, yra pateikęs jas registruojantis Registrų centras: „vedybų sutartys – raktas į stabilesnius sutuoktinių santykius ir ekonomiškai saugią šeimą“. Galima būtų pridėti – ir raktas į saugią tolesnę bendros įmonės veiklą. Tad verta apie tokias sutartis pagalvoti net jei nusišypsos laimė jomis nepasinaudoti. 

Parengė: Vaidas Rakauskas

AVERUS advokatų profesinės bendrijos advokatas, asocijuotasis partneris