Advokatas Vaidas Rakauskas: ydinga sistema atpirkimo ožiais norėjo paversti paprastas tarnautojas

Teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl Alytaus „Ekologistika“ teritorijoje 2019 metų spalį kilusio gaisro.  Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad aplinkos apsaugos inspektorės nėra atsakingos už gaisro priežastis ir padarinius. Teismas panaikino joms kaltinimus dėl neva netinkamai atliktų tarnybinių pareigų.

Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė reikalavo pripažinti kaltomis baudžiamojoje byloje tarp kitų kaltinamųjų ir dvi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos inspektores. 

„Gaisras įsiplieskė ne tik Alytuje, bet ir žiniasklaidoje, tad natūralu, kad noras surasti kaltus buvo ūmus. Vis dėlto apmaudu, kad didelė dalis valstybės aukščiausių pareigūnų mėgino „šildytis“ padangų dūmų fone ir taip bandė savo kalbomis paslėpti aplinkosauginio reguliavimo sistemines ydas. O kas liūdniausia – atpirkimo ožiais paversti kompetentingai ir sąžiningai bei kruopščiai savo pareigas atlikusias valstybės tarnautojas. 

Kone ketverius metus mano ginamoji Aušra Kričenienė privalėjo gintis nuo jokiais faktais neparemto kaltinimo dėl pareigų neatlikimo, kurių ji net neturėjo teisės atlikti“, – sakė byloje išteisintąją inspektorę gynęs advokatas Vaidas Rakauskas, „Averus“ asocijuotas partneris. 

Bandė rasti atpirkimo ožį

Inspektorė A. Kričenienė buvo kaltinama tinkamai neatlikus planinio patikrinimo ir laiku nenustačiusi pažeidimų padangų saugojimo aikštelėje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pro pirštus praleido esminę informaciją.

„Tikrinti įmones turi teisę tik Patikrinimų plane įvardytas pareigūnas. Šio įvykio atveju, tai yra visiškai kitas asmuo. Tad mano ginamoji valstybės tarnautoja neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės jo atlikti. Jos vardas figūravo tik siunčiant pranešimą apie planuojamą patikrinimą, kai kolegos atostogavo. Patikrinimo aktą taip pat pasirašė kiti pareigūnai. Nepaisant to, A. Kričenienei vis tiek buvo pareikštas kaltinimas dėl netinkamo pareigų atlikimo atliekant patikrinimą. Vadovautis tokia logika tas pats, kas dėl byloje priimto sprendimo versti atsakomybę kvietimą į teismą siuntusiai sekretorei“, – akcentavo advokatas. 

Reglamentavimo trūkumą Aplinkos ministeriją pašalino tik po gaisro

Advokatas taip pat pabrėžė kitą sisteminį aplinkosauginio reglamentavimo trūkumą, kurį akcentavo ir pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. 

„Dar iki gaisro, Aplinkos ministerijos veiklos audito išvados ir Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus raštai Aplinkos ministerijai kėlė esminę problemą: kad patikrinimo metu inspektoriai remiasi tik apskaitoje pateiktais duomenimis. Tai yra inspektoriai neturi jokių įrankių ar metodikų kaip įvertinti, ar dokumentuose nurodomas saugomų atliekų kiekis atitinka realybę. Tik po gaisro praėjus dviems metams tokia metodika ir nauji teisės aktai buvo priimti. Akivaizdu, kad net ir už patikrinimą realiai atsakingi inspektoriai tuo metu negalėjo jo deramai atlikti, neturėdami nei patvirtintos metodikos, nei įrankių“, – sistemines spragas pabrėžė advokatas V. Rakauskas. 

Pasak jo, liūdniausia, kad net ir buvęs tiesioginis jo ginamosios vadovas, byloje davęs valstybiniam kaltinimui palankius parodymus, sugebėjo nurodyti, kad neva tai visus įrankius inspektoriai turėjo, o teisinis reguliavimas buvo aiškus ir suprantamas. „Tai iliustratyviausias pavyzdys, kaip yra paprasta eiliniam valstybės tarnautojui tiesiogiai perkelti visas sistemos nuodėmes“, – sakė V. Rakauskas. 

Nukentėjo tik paprasti tarnautojai

Inspektorė A. Kričenienė dalinosi, kad sąžiningai atliekamos valstybės tarnautojos pareigos jai kainavo keturis metus besitęsusį nušalinimą nuo pareigų nemokant jokio darbo užmokesčio, jau net nekalbant apie gražiausius savo gyvenimo metus teisiamųjų suole, kas sveikatos ir emocijų prasme yra apskritai sunkiai įkainojama žala. Taip pat ji akcentavo suterštą reputaciją.

„Apmaudu, kad keturis metus mudvi su kolege turėjome teisintis teisme už nebūtus pažeidimus. Tuo tarpu aukščiausi pareigūnai laiku neatsižvelgė į inspektorių raštu reguliariai įvardytas problemas. Tik po didelės nelaimės susigriebta pasitvirtinti reikiamas tvarkas, į kurių trūkumą baksnojome daugelį metų“, – bylos baigtį komentavo A. Kričenienė. 

Teismas byloje konstatavo, kad konkrečias funkcijas atliekantis pareigūnas privalo veikti savo tarnybinių įgaliojimų ribose, tačiau dėl vykdomos veiklos sudėtingumo, teisės aktų reglamentuojančių jų veiklą nebuvimo, techninių priemonių neturėjimo ir kitų objektyvių priežasčių negali numatyti visų tuo metu galbūt tikrinamoje įmonėje (arba už jos veiklavietės ribų) daromų pažeidimų, o vėliau dar būti už tai atsakingas. Taigi inspektorės pilnai išteisintos.

Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos sisteminės problemos aplinkos apsaugos srityje, kurios pradėtos spręsti tik po rezonansinio įvykio – 2019 m. spalio 16 d. gaisro UAB „Ekologistika“ patalpose. 

Kitiems kaltinamiesiems paskelbti nuosprendžiai – su jais susipažinti galima Alytaus apylinkės teismo svetainėje. 

Bylos priešistorė

Baudžiamoji byla iškelta 2020 m. rugsėjo mėnesį, po 10 mėnesių trukusio ikiteisminio tyrimo dėl 2019 m. spalio 16 d. Alytuje kilusio padangų gaisro. Byloje, kurią sudarė apie 100 tomų medžiagos, kaltinimai buvo pareikšti 5 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims. Taip pat pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 12 milijonų eurų. Plačiau galima susipažinti Prokuratūros pranešime.