Registrams teks peržiūrėti viešai teikiamą informaciją apie galutinius naudos gavėjus.

Pinigų plovimo prevencijos ir asmens duomenų apsaugos santykis mūsų teisės aktuose turės būti peržiūrėtas, akcentuoja advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kuriuo apribojo bendrovių galutinių naudos gavėjų viešą duomenų prieinamumą. Nyderlandų Karalystės, Kipro duomenų registrai jau paskelbė sustabdantys informacijos apie galutinius naudos gavėjus viešą teikimą.

ESTT išplėstinė kolegija šį sprendimą, kuriuo apribojo bendrovių galutinių savininkų arba naudos gavėjų duomenų viešą prieinamumą, priėmė š. m. lapkričio 22 d. (byla C‑37/20).

ESTT nusprendė, kad pinigų plovimo prevencijos direktyvos 2018/843 nuostatos, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad informaciją apie jų teritorijoje įsteigtų bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti bet kuris plačiosios visuomenės atstovas, yra negaliojančios.

„Teismas nurodė, jog informacijos atskleidimas plačiajai visuomenei reiškia, kad informacija apie bendrovių galutinius naudos gavėjus – kaip antai vardas pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos šalis ir pilietybė, taip pat turimų teisių pobūdis ir apimtis bendrovėse – gali būti prieinama neribotai. Tuo galima piktnaudžiauti ir atskleisti jautrius asmens duomenis dėl tikslų, nesusijusių su pinigų plovimo ir terorizmo prevencija. Toks reguliavimas nėra pateisinamas galutinių naudos gavėjų privatumo požiūriu“, – teismo sprendimą citavo advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė, Advokatų profesinės bendrijos AVERUS vadovaujančioji partnerė.

ESTT sprendimu buvo pripažintas pačios ES direktyvos nuostatos neatitikimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, o ne nacionalinių teisės normų, kuriomis buvo įgyvendinta direktyva.

Šis svarbus precedentas buvo suformuotas į teismą pasikreipus Liuksemburgo piliečiui, kuris nurodė, jog suteikiant visuomenei galimybę sužinoti tikrojo savininko tapatybę ir asmens duomenis būtų pažeista teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą bei teisė į asmens duomenų apsaugą, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Pagal pradinę direktyvos versiją, galutinių naudos gavėjų duomenys turėjo būti atskleidžiami tik pagrindus teisėtą interesą tokią informaciją gauti. Tačiau kilus sunkumų suvienodinti pagrindimo vertinimą, šio ribojimo 2021 m. buvo atsisakyta.

Visgi, ESTT nutarė, jog nors bendrasis interesas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui yra svarus bei gali pateisinti net ir didelius Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymus – pritaikyta priemonė yra neproporcinga jos tikslui. O kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, visų pirma, yra viešosios valdžios institucijų ir kredito bei finansų įstaigų kompetencijos sritis.

„Nepasitenkinimas dėl minėto reikalavimo atskleisti privačius duomenis motyvuojant pinigų plovimo prevencija buvo jaučiamas jau kurį laiką, ir toks ESTT precedentas turėtų subalansuoti pinigų plovimo ir asmens privatumo interesus. Tikėtina, kad ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai, numatantys atskleisti informaciją apie galutinius naudos gavėjus, turės būti nedelsiant pakeisti, antraip gali kilti skundų prieš valstybės registrus banga“, – reziumavo advokatė L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.

Oficialus teisingumo teismo pranešimas spaudai čia.

Daugiau informacijos:

Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė
Vadovaujanti partnerė, advokatė
Mob.: +370 684 06452
El. paštas: laura.cereskaite{at}averus.lt