Šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 600 perkančiųjų organizacijų. Visos jos gali atmesti pasiūlymus, jeigu juos pateikė Rusijos, Baltarusijos bei Rusijos aneksuotų Krymo, Padniestrės, Abchazijos, Pietų Osetijos teritorijų tiekėjai arba jeigu šiose valstybėse bei teritorijose yra pagamintos siūlomos prekės ar iš šių valstybių ar teritorijų teikiamos paslaugos arba jeigu tiekėjas turi kitų interesų šiose valstybėse ar teritorijose.

Patvirtintas jautrių prekių ir paslaugų sąrašas

Vyriausybė 2022-03-20 patvirtino sąrašą prekių bei paslaugų, kurių negali pirkti perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, ne tik iš Rusijos, Baltarusijos ar Rusijos aneksuotų teritorijų, bet ir iš Kinijos. 

Šiame Vyriausybės patvirtintame prekių ir paslaugų sąraše yra nurodytos tokios informacinių ar ryšių technologijų prekės ar paslaugos, kaip įvairi kompiuterinė įranga, kompiuteriai, videokameros, ryšių tinklai, ir taip toliau. 

500 perkančiųjų organizacijų svarbių nacionaliniam saugumui

Lietuvoje šiuo metu yra apie 500 perkančiųjų organizacijų, kurios priskirtinos kaip veikiančios gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, tai Vyriausybės įstaigos, savivaldybės, ligoninės ir t.t. 

Šios organizacijos turi teisę atmesti pasiūlymus, jeigu yra siūlomos Kinijoje ar kitose minėtose šalyse pagamintos informacinės ar ryšių technologijos.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tik svarbiausios nacionaliniam saugumui organizacijos gali atmesti pasiūlymus, kuriais siūloma Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje ar Rusijos aneksuotose teritorijose pagaminta informacinių ar ryšių technologijų įranga.  

VVT viešasis autobusų pirkimo konkursas

Kalbant apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdomo keleivių vežimo paslaugų konkursą, jo sąlygose numatyta, jog išorinės ir vidinės keleivių informavimo švieslentės, Wi-Fi įrenginiai, keleivių matavimo jutikliai ir jų valdikliai, išorės ir vidaus vaizdo kameros ir įrašymo įrenginiai negali būti pagaminti Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje ar Rusijos aneksuotose teritorijose. Tai reiškia, kad patys autobusai gali būti surinkti Kinijoje, tik šie keturi komponentai turi būti pagaminti ne Kinijoje. 

Nėra ribojimo kitai įrangai, renkančiai duomenis

Įdomu tai, kad kažkodėl konkurso sąlygose nėra ribojimo montuoti į autobusus Kinijoje pagamintą navigacijos, kompiuterinės diagnostikos įrangą, taip pat nėra ribojimų naudoti Kinijoje pagamintas įkrovimo stoteles, nors visa ši įranga taip pat gali būti naudojama šnipinėjimui. Tai suponuoja, kad konkurso sąlygose nurodyti apribojimai kiniškai ryšių įrangai yra surašyti labiau „dėl paukščiuko“, o ne siekiant realiai apsisaugoti nuo galimo šnipinėjimo. 

Reikalavimai yra, kontrolės įrankių ne

Taip pat nėra numatyta aiškaus kontrolės mechanizmo. Tiekėjai kartu su pasiūlymu turės pateikti tik autobusų gamintojo deklaraciją, tačiau konkurso sąlygose nenumatyta, kad kas nors realiai tikrintų, ar autobusuose nėra sumontuota kiniška ryšių įranga. 

Šioje vietoje svarbu ir tai, kad realiai vežimo paslaugos bus pradėtos teikti daugiau nei po pusantrų metų nuo konkurso pabaigos, kai gali būti apskritai pamiršta, kokie buvo konkurso sąlygų reikalavimai. Dėl to tiekėjai gali atsidurti nelygiavertėje situacijoje: vieni tiekėjai gali siūlyti vežti keleivius autobusais, kuriuose sumontuota tik ne kiniška ryšių įranga, o kiti tiekėjai gali siūlyti vežti autobusais, kuriuose realiai bus sumontuota kiniška ryšių įranga, nors deklaruojama kitaip.

Nėra kompetencijos ir įrankių atskirti, kur pagaminta

Iš kitos pusės, nėra aišku, ar Vilniaus miesto savivaldybė ar SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apskritai turi kompetencijos įvertinti, kur yra pagaminta autobusuose sumontuota ryšių įranga.

Apibendrinant, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nacionaliniam saugumui svarbios perkančiosios organizacijos turi teisę atmesti pasiūlymus, kuriais siūloma Kinijoje pagaminta ryšių ar informacinių technologijų įranga, tačiau nėra numatyta jokio realaus kontrolės mechanizmo kaip perkančiosioms organizacijoms atskirti, kur pagaminta įranga. 

Todėl nors yra deklaruojama, kad rūpinantis nacionaliniu saugumu yra ribojamas kiniškų prekių pirkimas, tačiau realiai viskas paliekama perkančiųjų organizacijų techniniams darbuotojams priimantiems prekes, kurie dažnai neturi nei reikiamų žinių, nei kompetencijos. Labiausiai tuo gali pasinaudoti nesąžiningi tiekėjai.

Parengė: Rokas Zaleskis, AVERUS viešųjų pirkimų ekspertas 

Šią temą gvildeno ir Verslo žinios. Straipsnį apie tai galite perskaityti čia.