Viešas šmeižtas nėra nuomonė ar žodžio laisvė. Tokią išvadą spalio mėn. patvirtino Vilniaus apygardos teismas konstatavęs, kad socialiniame tinkle „vaikų tvirkintojais“ asmenis vadinęs istorijos mokslų daktaras Tomas Baranauskas turi sulaukti atsakomybės. Už tikrovės neatitinkančių žinių skleidimą ir šmeižtą teismas priteisė VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir jos vadovei Aurelijai Paunksnei Ignotei iš atsakovo daugiau nei 9 tūkst. eur.
Žodžio laisvė nesuteikia teisės šmeižti
„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau tai nereiškia, kad kada sumastęs gali priklijuoti žmogui sunkių nusikaltimų etiketes, vien dėl to, kad jo pažiūros kitokios. Šis teismo sprendimas dar kartą primena visuomenei, kad asmeniniai įsitikinimai ar tolerancijos stoka nesuteikia teisės kitų murkdyti į purvą“, – sakė byloje nukentėjusiai pusei, VšĮ „Anglų kalbos studija“ ir Aurelijai Paunksnei Ignotei atstovavęs advokatas Vaidas Rakauskas, „Averus“ asocijuotas partneris.
Teismas ne tik įpareigojo pažeidėją viešai paneigti jo paskelbtas žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, bet ir atlyginti neturtinę žalą tiek privačiam, tiek juridiniam asmeniui, viso per 9 tūkst. eurų. Tiesa, net ir įgyvendindamas teismo sprendimą, pilietis prieš paneigimo tekstą „Facebook“ tinkle dar kartą mėgino pateisinti savo žeminantį poelgį ir permesti kaltę kitiems.
Nukentėjusi pusė nutarė ieškoti teisybės teisme
„Kai penkiolika metų dirbi su paaugliais, kai stengiesi sukurti erdvę, kurioje saugu ir kur kiekvienas jaučiasi priimtas, kur niekam neįdomu, tu žydas, juodaodis ar gėjus, nes tai nėra svarbu. Kur gali kalbėtis su nesusireikšminusiais vadovais apie viską, kas tau rūpi, net ir tai, kas smaugia iš pačios giliausios gelmės – ir tada ateina celofaninis drimba murzinais batais ir iššūdina visą tavo dūšią. Ką tada darai?“, – savo FB paskyroje viešai rašo Aurelija Paunksnė Ignotė, atvirai dalindamas patirtu reputacijos juodinimu.
Ir priduria, kad nutarė tokio šmeižto nepalikti be atsako bei kreipėsi į pirmą savo gyvenime teisininką.
Žodžio laisvė nesuteikia teisės šmeižti
Anot teismo, asmens „Facebook“ profilio nuotraukų paviešinimas su užrašu „vaikų tvirkintojai“ ir juridinio asmens svetainės ekrano nuotrauka su užrašu „vaikų tvirkinimo stovyklos organizatorius“ bet kuriam vidutinio išprusimo žmogui yra suprantami kaip įžeidžiantys. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tai yra tiesioginis siekis pasišaipyti, sumenkinti asmenį, susieti jį su tikrovės neatitinkančia informacija apie sunkaus pobūdžio nusikaltimą bei sukelti jos atžvilgiu neapykantą. Jokių įrodymų ar liudijimų, pagrindžiančių šmeižiančius teiginius, Tomas Baranauskas teismui pateikti negalėjo.
„Homofobijos apraiškų šiek tiek mažėja, bet neapykantos tebelieka daug. Kai kurie leidžia sau prisidengdami neva žodžio laisve, viešai drabstytis kaltinimais apie vaikų tvirkinimą „Facebook“ tinkle ar kitur. Teisme tokiems klaviatūros ereliams prispaudus uodegą, šie staiga ima savo kaltinimų išsižadėti ar juos pudruoti. Kuo dažniau visuomenėje matysime, jog šmeižtas susilaukia griežto atsako teisme, tuo atsakingiau mokėsime pažaboti liežuvį. Pats geriausias vaistas nuo homofobijos – paploninti pažeidėjo piniginę“, – sakė advokatas Vaidas Rakauskas.
Priminė kuo skiriasi žinia nuo nuomonės
Advokatas dar kartą visiems priminė, kuo nuomonė skiriasi nuo žinios ir kas yra žodžio laisvė. Pastaroji yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – neapykantos ar diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
„Nuomonė yra subjektyvi, asmeninė ir ji nėra pateikiama kaip faktas. Jeigu vis dėlto nuomonė pateikiama kaip faktas ar žinia, o ši žemina kito asmens garbę ir orumą – didelė tikimybė sulaukti ieškinio. Pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės linkę savo reputaciją ginti teisme ir įžeidžių nepagrįstų kaltinimų nebenuleidžia negirdomis, o reikalauja už juos atsakomybės“, – sakė advokatas.
