Greta Motiejūnaitė, Advokatų kontoros AVERUS teisininkė, restruktūrizavimo teisės ekspertė

Pataria teisininkė: restruktūrizacija – ne pralaimėjimas

Covid-19 virusas ilgainiui atsitrauks, karantinas pasibaigs, tačiau finansiniai sunkumai, atsiradę per šį laikotarpį, išliks. O blogiausiu atveju – prives įmones prie bankroto. Neabejotina, kad verslas ieško efektyviausių sprendimų išlikti, tačiau tikėtina, kad restruktūrizavimo galimybė neretai net nėra svarstoma. Kodėl? Todėl, kad vis dar išlikęs gajus stereotipas, jog restruktūrizavimas – tai bankroto preliudija.

Pats laikas tokių stereotipų atsisakyti. Tinkamai ir profesionaliai sustygavus restruktūrizavimo procesą – tai gali būti efektyvi priemonė išsaugoti verslą. Restruktūrizavimo kelią pasirinko tokios žinomos bendrovės kaip „Hertz“, „Baltica grupė“, „Victoria Secret“ prekės ženklas, IKEA, „Danone“ ir kt.; apie restruktūrizavimą neseniai paskelbė ir aviacijos bendrovė „Avion Express“.

Teigiamo poveikio tikimasi ir iš naujai įsigaliojusio (kaip tik beveik prieš pirmąjį karantiną, t. y. šių metų sausio mėn.) Nemokumo įstatymo, kuris sumažino takoskyrą tarp bankroto ir restruktūrizavimo. Jis taip pat numatė vadovui prievolę inicijuoti nemokumo procedūras susiduriant su finansiniais sunkumais, kai dar įmonę galima sugrąžinti į vėžes.

Štai kokie pagrindiniai restruktūrizavimo privalumai.

Citata: „Restruktūrizavimo pliusai: sustabdomas skolų išieškojimas, neskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, o kasdienė veikla nėra stabdoma“.

Restruktūrizavimo pliusai: 

• Jei įmonei trūksta apyvartinių lėšų, o kreditoriai skolų išieškojimą perduoda antstoliams, restruktūrizavimas padės atsikvėpti: iškart pateikus teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo, pradeda galioti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdomas priverstinis skolų išieškojimas.
• Iškėlus restruktūrizavimo bylą teisme, įsigalioja papildomos apsaugos priemonės. Įmonė, kuriai iškeliama restruktūrizavimo byla ir kuri nebevykdo finansinių prievolių, jos atžvilgiu neskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, draudžiamas įskaitymas ir skolų išieškojimas priverstine tvarka.
• Kasdienė įmonės veikla ir einamųjų įmokų mokėjimas nėra sustabdomi. Tokiomis priemonėmis bandoma pasiekti interesų balansą tarp įmonės ir jos kreditorių. O svarbiausia, kad šios priemonės padeda laikinai sureguliuoti situaciją, leidžia įmonei atgauti kvapą ir susistrateguoti tolimesnius veiksmus.

Galiojant tokioms laikinosiomis apsaugos priemonėms, įmonė turi pareigą parengti restruktūrizavimo planą, kuriame numatytų ateinančių kelerių metų veiksmų planą ir strategiją, kaip būtų vykdoma veikla, išdėstomas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams ir pan.

Restruktūrizavimas trunka 4 metus su galimybe pratęsti procesą vieneriems metams.
 

Ne visada apsvarstomas kaip galimybė

Vis dėlto, pasak Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, žvelgiant į kelerių metų dinamiką, restruktūrizavimas dar nėra populiari priemonė įmonei, susiduriančiai su finansiniais sunkumais, gelbėti. Nuo restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios, tai yra beveik per du dešimtmečius, iš viso restruktūrizavimo procesai pradėti 527 įmonėms. Maždaug dešimtadalis jų sėkmingai restruktūrizuotos.

Citata: „Restruktūrizacijos sėkmei svarbu nedelsti ją inicijuoti“.

Viena iš priežasčių, kodėl santykinai mažai įmonių, kurioms pradėtas restruktūrizavimo procesas, sklandžiai jį užbaigia – pernelyg uždelsta jį inicijuoti. Tai akcentuoja ir AVNT, tai pastebime ir mes iš savo praktikos, kad klientai kreipiasi į teisininkus su pagalbos prašymu „paskutinę minutę“, kai įmonė jau kuris laikas yra faktiškai nemoki, ir procesų nebeįmanoma suvaldyti. Būtina suvokti, kad restruktūrizavimas – ne pralaimėjimas, o protingas ir atsakingas su finansiniais sunkumais susiduriančio verslo sprendimas. Todėl šią galimybę būtina apsvarstyti laiku.

---------

Apie restruktūrizavimo klausimus viešųjų pirkimų kontekste, skaitykite kitą mūsų komentarą.

Apie aviacijos bendrovių bankrotus - skaitykite čia.