Shipparrested konferencija – vienas mano laukiamiausių kasmetinių profesinių renginių. Kiekvienais metais vis kitoje šalyje susitinka advokatai iš viso pasaulio, kurie specializuojasi būtent laivų arešto bylose. Šiemet vyko Kaire.
Kelios mintys, kurias išsinešu:
– Kai kuriose šalyse vis dar būtini fiziniai dokumentų originalai (dažniausiai – įgaliojimai). Teisė pasitikėti PDF‘u kai kur – dar tik svajonė;
– Egipte – net keturi kasaciniai teismai. Keturi! Kolegos egiptiečiai juokavo, kad dėl to plikė pas juos atsiranda dešimtmečiu anksčiau :D
– Emyratuose prašymą areštuoti laivą nagrinėjančio teisėjo tautybė gali nulemti visą bylos eigą. Vieni teisėjai skrupulingai tikrina, net važiuoja į uostą pažiūrėti, ar laivas tikrai stovi prie krantinės, kiti – skiria areštą vien pamatę prašymo pavadinimą;
– Singapūras ir dauguma šalių po COVID'o atsisakė būtinybės asmeniškai įteikti nutartį kapitonui – greita, patogu, efektyvu. Tuo tarpu Abu Dabyje kostiumuotiems advokatams vis dar tenka ropštis į laivą su lagaminu pilnu teismo dokumentų.
Lietuva, mano vertinimu, laivo arešto greičio ir paprastumo sąraše rikiuojasi maždaug per vidurį. Nors teismai nereikalauja dokumentų originalų, nėra žodinio prašymo nagrinėjimo, priimtos nutarties jau nebereikia įteikinėti laivo kapitonui, vis tik 3 darbo dienų formalus terminas yra atgrasantis klientus imtis veiksmų ir kreiptis į teismą dėl arešto. Paprastai laivai uoste užsibūna kur kas trumpiau – yra iškraunami/pakraunami per 24-48 val.
Neturiu iliuzijų ir lūkesčių, jog vieną dieną laivybos bylas nagrinės specialiai tam ruošiami teisėjai, kurie esant reikalui dirbs 24/7. Belieka pasikliauti teisėjų geranoriškumu, kad prašymai dėl laivų arešto bus traukiami iš visų gautų prašymų krūvos į viršų ir sprendžiami ypatingos skubos tvarka. Taip paprastai ir nutinka. Bet tie keli pusdieniai advokatui kainuoja begalę streso ir įtampos.
