Reaguodama į netipišką prekybos su trečiosiomis šalimis augimą ir galimą sankcijų apėjimą, Lietuvos muitinė griežtina kontrolę. Nuo š. m. birželio 5 d. įsigalioja nauji reikalavimai sankcionuotų prekių eksportui į trečiąsias šalis tranzitu per Rusiją ar Baltarusiją. Praktikoje tai reikš, kad ES vežėjai negali įvykdyti šių prekių vežimo sąlygų. 

Muitinės statistiniai duomenys fiksuoja tam tikrą paralelinį importą – tai yra, sankcionuotos eksporto prekės gabenamos į trečiąsias šalis, tarkim, pvz. Kazachstaną, Armėniją, o realiai vežant per Rusiją ar Baltarusiją jos ten ir likdavo. 

Sankcionuotų prekių tranzitas tampa praktiškai neįmanomas

Pasak Muitinės praktikų asociacijos pirmininko, advokatų profesinės bendrijos AVERUS partnerio Jono Sakalausko, reikalavimai dabar sugriežtinti itin smarkiai. 

„Pagal naują tvarką iškeliama daug papildomų reikalavimų, kurie padėtų užtikrinti įvestas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sankcijas. Vienas jų – kad tranzitu gabenamos prekės turi būti vežamos iki tikslo trečioje šalyje to paties vežėjo, kas praktiškai neįmanoma – nes Rusija taiko reikalavimą, jog prekės šalyje turi būti perduotos vietiniam vežėjui“,  – sakė advokatas J. Sakalauskas.

Nuo birželio 5 d., pirmadienio, įsigalios šie reikalavimai, parengti pagal naujausius Europos Komisijos išaiškinimus. Tarybos reglamentai draudžia bet kokius veiksmus, kurie padeda apeiti taikomas sankcijas. 

„Nustatytas ne tik draudimas eksportuoti į sąrašą įtrauktas prekes, tačiau ir draudimai jas vežti bei teikti su jų deklaravimu susijusias muitinės tarpininkų paslaugas. Taigi iš esmės nebeleidžiama vežėjams vykdyti dalinį vežimą – tai yra palikti prekes, pvz. Baltarusijoje, tolimesniam pervežimui ar perkabinti priekabas” – sakė J. Sakalauskas.

Kaip akcentuoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, kuomet sankcionuotos prekės yra gabenamos į trečiąsias šalis tranzitu per Rusijos Federacijos ar Baltarusijos teritoriją, reikia atsižvelgti į tai, kad yra didelė sankcijų apėjimo rizika nukreipiant šias prekes į Rusijos Federaciją ar Baltarusiją. Dėl to verslams rekomenduojama įsitikinti, kad sankcijos nebus apeinamos ir tik tada bus leidžiama forminti dokumentus eksportui su tranzitu per minėtas šalis. 

Aktualu logistikos, muitinės tarpininkavimo ir vežėjų verslams

Tai palies logistikos, muitinės tarpininkų, vežėjų veiklą, nes bus reikalaujama patikimų įrodymų, kad prekės tikrai keliauja tranzitu ir neliks Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje. 

Eksportuojant prekes bus prašoma pateikti prekių pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaitas, apmokėjimo už prekes dokumentus ir prekių savininko įsipareigojimą neparduoti prekių kitiems asmenims. Be to, po prekių išvežimo bus reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojas muitinei pateiktų trečiosios šalies importo deklaracijos kopiją. Tranzitui pagrįsti, gali būti reikalaujama dokumentų už prekių transportavimo apmokėjimą iki jų perdavimo vietos trečiojoje šalyje.

Turės būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys eksportuojamų prekių savybes ir technines charakteristikas, kad būtų galima nustatyti, ar prekės tinkamai suklasifikuotos ir nėra priskirtinos dvejopo naudojimo prekėms (naudojamos ir karinėje, ir civilinėje pramonėje).

„Reikalavimai labai aukšti. Įprastai LT eksportuotojas neturi galimybių tokių užtikrinti. Kita vertus, tai labiausiai nukreipta į sankcijas apeinančius eksportuotojus ir logistikos dalyvius. Sąžiningai vykdantiems verslą – tai sukels papildomų kaštų ir bus pareiga derintis su savo klientais dėl reikiamų dokumentų pateikimo“, – sakė J. Sakalauskas. 

Neturint būtinų įrodymų arba vėluojant juos pateikti Lietuvos Respublikos muitinei, prekės nebus išleistos iš Europos Sąjungos arba ilgesnį laiką trunkantis jų vežimo aplinkybių tikrinimas gali sukelti nepageidautinas transporto priemonių prastovas.

Nesilaikant gresia didelės baudos ar konfiskacija

Šių nuostatų pažeidimas yra laikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu ir numato atsakomybę tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Tarp galimų taikytinų sankcijų yra finansinės baudos, galinčios siekti 50 tūkst. eurų ir daugiau, iki 5 proc. juridinio asmens metinių pajamų bauda, taip pat prekių, įrankių, priemonių ar lėšų susijusių su nusižengimo veikla konfiskavimas.