Šiandien Lietuvos Seimas ratifikavo svarbią aviacijai Keiptauno konvenciją. Ja siekiama pagerinti Lietuvos aviacijai verslo sąlygas ir šalies konkurencingumą pasaulinėje aviacijos rinkoje. 

Šiandien Seimas ratifikavo Konvenciją dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga (toliau – Konvencija), ir jos Protokolą dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų (toliau – Protokolas), priimtus 2001 m. lapkričio 16 d. Keiptaune. 

Įprastai praktikoje šie tarptautiniai susitarimai vadinami Keiptauno konvencija. Konvenciją yra ratifikavusios beveik šimtas valstybių visame pasaulyje, ji yra plačiai praktiškai taikoma aviacijos versle.

Siekiama pagerinti sąlygas Lietuvos aviacijai

Keiptauno konvencija siekiama pagerinti Lietuvos aviacijos verslo sąlygas ir sudaryti platesnes galimybes vykdyti su orlaivių pirkimu ir pardavimu, nuoma, įkeitimu susijusią veiklą ir padidinti Lietuvos aviacijos įmonių konkurencingumą pasaulinėje aviacijos rinkoje. Be to, tikimasi, kad Konvencijoje nustatyti orlaivių savininkų ir kreditorių teisių gynimo būdai didins Lietuvos orlaivių registro patrauklumą orlaivių valdymo ir lizingo bendrovėms.

„Iš esmės, šis ratifikavimas yra sveikintinas žingsnis. Lietuvos atsiradimas Keiptauno Konvencijos žemėlapyje gali padidinti Lietuvos patrauklumą ir pagyvinti aviacijos rinką. Visgi, siekiant maksimalios Konvencijos teikiamos naudos ir realaus efekto orlaivių finansavimo kaštams bei EBPO teikiamų eksporto kreditų garantijų, yra būtina padaryti kelis papildomus specifinius pareiškimus. 

Svarbiausias jų – įtvirtinti taisyklę, kad orlaivio nuomininko bankroto atveju orlaivis bus grąžintas savininkui ne vėliau nei per 60 dienų“,  – sakė advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė, aviacijos teisės ekspertė, AVERUS profesinės advokatų bendrijos vadovaujančioji partnerė.

Lietuvos ratifikavimo pasirinkimai

Ratifikuojant Konvenciją ir Protokolą, valstybės privalo padaryti vieną pareiškimą (pagal Konvencijos 54(2) str.), nustatantį, kad teisių gynimo priemonės, kuriomis gali naudotis kreditorius pagal Konvencijos nuostatas ir kurių atžvilgiu nėra nurodyta, kad turi būti kreipiamasi į teismą, gali būti naudojamos be teismo leidimo. 

Atitinkamai, Lietuva šį pareiškimą padarė. Viliamasi, kad ši Konvencijos nuostata bus papildomas garantas orlaivių savininkams, nuomotojams, orlaivių priverstinio atsiėmimo atveju. Tačiau reikia pažymėti, kilus ginčui tarp šalių, pvz., dėl orlaivio nuomos sutarties nutraukimo bei orlaivio grąžinimo prieš terminą, jie būtų sprendžiami teismuose pagal sutarčiai taikytiną teisę ar orlaivio buvimo vietą.

Ratifikuodama Konvenciją ir Protokolą, Lietuva padarė išlygas pagal Konvencijos 39 str. 1(a) dalį, nustatydama, kad bet kokios suvaržymo priemonės, nustatytos pagal Lietuvos teisę, turi prioritetą prieš interesus, registruotus tarptautiniame registre, įsteigtame pagal Konvencijos nuostatas. Taigi, pvz., Lietuvoje registruota orlaivio hipoteka bet kuriuo atveju turės prioritetą prieš suvaržymus, registruotus Konvencijos pagrindu įsteigtame tarptautiniame registre.

Taip pat pagal Konvencijos 39 str. 1(b) dalį Lietuva pasiliko šiuo metu galiojančią teisę nacionalinėms oro susisiekimo ir navigacijos organizacijoms taikyti orlaivio sulaikymą pradelstų skolų už navigacijos, tūpimo / kilimo paslaugas atveju.

Pagal Konvencijos 40 str., Lietuva nustatė, kad priverstinė teisė ar iš Lietuvos Respublikos teisės kylantis interesas, kurio pagrindu objektas areštuojamas ar sulaikomas, gali būti registruojami pagal Konvenciją.

Kadangi Konvenciją ir Protokolą yra ratifikavusi Europos Sąjunga, Lietuva gali šią nuostatą įgyvendinti papildydama šiuo metu Lietuvoje galiojantį juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

Lietuva taip pat neratifikavo Protokolo XIII str., nustatančio orlaivio išregistravimo ir eksporto įgaliojimo (angl. irrevocable deregistration and export request authorisation (IDERA)) formą ir registravimą orlaivių registre. Pagal nurodytą Protokolo straipsnį, skolininkui išdavus priede pateikto pavyzdžio neatšaukiamą orlaivio išregistravimo ir eksporto įgaliojimą ir užregistravus jį orlaivių registre, toks įgaliojimas yra apskaitomas ir orlaivių registras bei kitos valstybės institucijos operatyviai bendradarbiauja su šalimi, kurios naudai išduotas toks įgaliojimas, ir padeda jai įgyvendinti Protokole numatytas teisių gynimo priemones – orlaivio išregistravimą, eksportą bei fizinį išskraidinimą iš šalies.

Nors šis specifinis įgaliojimas nebuvo įtvirtintas Lietuvos teisės sistemoje, praktikoje orlaivių nuomotojai reikalauja nuomininką išduoti panašios formos neatšaukiamą įgaliojimą, tačiau jis nėra registruojamas orlaivių registre, nes teisės aktai to nenumato.

„Su tokio išregistravimo ir eksporto įgaliojimo praktine nauda kol kas neteko susidurti, kadangi pagal Lietuvoje galiojančias orlaivių registravimo taisykles, prašymą dėl orlaivio išregistravimo gali pateikti orlaivio savininkas, ir tam nuomininko įgaliojimo nereikia. Kita vertus, Konvencijos ratifikavimo pakeitimai galimi ir ateityje, keičiant jos ratifikavimo įstatymą. Tai nėra neįprasta praktika, ir kitos valstybės yra pildžiusios savo pareiškimus pagal Konvenciją po ratifikavimo“, – sakė advokatė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė.

Konvencijos ratifikavimo įtaka Lietuvoje registruotoms oro skrydžių bendrovėms

Įprastai orlaivių ar orlaivių variklių nuomos sutartyse būna įtvirtinta nuostata dėl nuomininko įsipareigojimų ir nuomotojo ar orlaivio savininko interesų apsaugos tuo atveju, jei Keiptauno konvencija būtų ratifikuota ir įgyvendinta skolininko valstybėje. Tad tikėtina, kad orlaivių ir variklių nuomotojai pageidaus pasinaudoti Konvencijos suteikiama išviešinimo funkcija – įregistruojant orlaivių ir orlaivių variklių savininkų ir / ar finansuotojų interesus.

Detalesnės Konvencijos įgyvendinimo tvarkos tikimasi sulaukti artimiausiu metu, kai bus parengti Konvenciją įgyvendinantys teisės aktai. 

Įstatymu Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos yra įpareigotos parengti lydinčiuosius teisės aktus iki 2024 m. birželio 30 d.

Daugiau informacijos: Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė