Vakar Konstitucinis Teismas priėmė istorinį nutarimą – pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja tai, jog iki šiol nebuvo įsigaliojusios Civilinio kodekso (CK) normos, reglamentuojančios tiek apskritai partnerystę, tiek jos prieinamumą tos pačios lyties poroms. CK jos jau buvo įtvirtintos 24 metus. 

Tai reiškia, kad nuo šiandien, automatiškai įsigaliojo CK trečiosios knygos XV skyrius – normos, kurios jau seniai buvo priimtos, bet „užmigdytos“. Šios normos dabar apima tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties porų bendrą gyvenimą – šeimą partnerystės pagrindu.

Kol tiksli partnerystės registravimo tvarka bus nustatyta įstatymu, tos pačios ir skirtingos lyties partneriai galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo. 

Visi turi teisę į šeimą

Kaip dalinosi AVERUS partneris advokatas Jonas Sakalauskas, su savo gyvenimo partneriu nuo 2023 m. praėjęs visą teisinę sistemą bandydamas įregistruoti partnerystę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nematė konstitucinės problemos, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nematė pagrindo priimti kasacinio skundo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Praėjusią savaitę pateikėme Konstituciniam Teismui individualų konstitucinį skundą. Ir dar skundą į EŽTT. Ir vakar – Konstitucinis Teismas pasielgė kaip tikros demokratinės valstybės teismas“, – finaliniu rezultatu džiaugėsi Jonas Sakalauskas. 

„Pagaliau išdrįsome priimti tai, ką Konstitucija sako jau seniai: šeima nėra privilegija – ji yra teisė. Visiems“, – akcentavo Jonas. 

Valstybei lieka pareiga sukurti su partneryste susijusį reglamentavimą

Tačiau jis priminė, jog valstybė vis dar turi pareigą sukurti visavertę teisinę sistemą – apimančią paveldėjimą, vaikų teises, sveikatą, socialinę apsaugą ir kitas sritis.

Šeimos santykių teisinė sistema – tai šeimos narių asmeninių ir turtinių santykių visuma, kuri yra šeimos apsaugos pagrindas. 

„Jei šeimos santykiai negali būti teisiškai įtvirtinti, valstybė tokių šeimų „nemato“, vadinasi, joms negali pritaikyti nei Konstitucijoje įtvirtintų teisių, nei šeimos apsaugos ar paramos priemonių. Pripažinimas – tai ne formalumas. Tai būtina sąlyga veiksmingai įgyvendinti žmogaus teises“, – sakė advokatas. 

KT nutarimas rodo vertybinį pokytį: visi žmonės lygūs

Jis pabrėžė, jog vien tarpusavio susitarimų dėl bendro gyvenimo nepakanka – jie nesuteikia teisinio saugumo svarbiausiose gyvenimo srityse: sveikatos, paveldėjimo, socialinės apsaugos, mokesčių ar migracijos. 

„Dviejų asmenų santykis ir moraliniai įsipareigojimai negali būti apibrėžti civiline sutartimi. Tai žeidžia žmogaus orumą. Todėl šis nutarimas – ne tik teisinis, bet ir vertybinis pokytis. Konstitucija saugo žmogaus orumą ir teisę į privatų bei šeimos gyvenimą. O orumas negali būti vertinamas selektyviai – visi žmonės yra lygūs“, – akcentavo Jonas Sakalauskas.