Saugi ir aiški teisinė bazė neabejotinai sukuria gerą erdvę investicijoms pritraukti. Deja, Lietuva aiškiu reglamentavimu kol kas pasigirti negalėjo. LR Akcinių bendrovių įstatymui (toliau – ABĮ), nors ir koreguotam per jo gyvavimo dvidešimtmetį jau kone 50 kartų, vis dar reikalingi tobulinimai. Ypač – dėl trukdžių pritraukiant rizikos kapitalo fondų investicijas į startuolius. 

Bet prošvaisčių jau yra: atsižvelgdama į poreikį, 2022 m. birželio mėn. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams. Jais siūloma naikinti ribojimus pritraukti investicijas ir gauti grąžą Vakarų šalyse jau patikrintais investavimo būdais, taip pat tobulinti teisinį reguliavimą apsaugant mažuosius akcininkus, įteisinti nuotolinius akcininkų susirinkimus bei sumažinti minimalų įstatinį kapitalą. 

Skatins naudoti privilegijuotąsias akcijas

Esamas reglamentavimas nėra patrauklus investicijoms, kurioms galima taikyti privilegijuotųjų akcijų mechanizmą, leidžiantį nustatyti kitokias balsavimo teises ar jų nesuteikti bei dividendų išmokėjimo tvarką. Dabartiniame ABĮ įtvirtinta, jog privilegijuotosios akcijos gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį, o jų dividendas turi būti fiksuojamas įstatuose procentais nuo akcijos nominalios vertės. Todėl privilegijuotųjų akcijų mechanizmas naudojamas vangiai ir taip apriboja naujų verslų, ypač startuolių, galimybes pritraukti investicijas išleidžiant privilegijuotąsias akcijas, nors Vakarų šalyse tokia praktika yra paplitusi.  

Tiesa, LR Seimui priėmus ABĮ pakeitimo įstatymą su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktais siūlymais, visas ribojimas nebūtų panaikintas ir liktų nuostata, numatanti, jog pagrindinę įstatinio kapitalo dalį turi sudaryti paprastosios akcijos; visgi po pakeitimo leidžiama privilegijuotųjų akcijų be balsavimo teisės dalį padidinti iki 1/2 įstatinio kapitalo dydžio. 

Privilegijuotosios akcijos galės būti ne tik kaip dabar su kaupiamuoju arba nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be jos. Pagal siūlomą projektą, bus galima įstatuose nustatyti ir kitokias privilegijuotosioms akcijoms suteikiamas teises, neriboti privilegijuotųjų akcijų klasių skaičiaus ir galimybės konvertuoti turimas akcijas į kitos klasės akcijas bei dividendų priskyrimo tvarkos. Bendrovės akcininkai galės susitarti dėl kiekvienai privilegijuotųjų akcijų klasei priskiriamų teisių. Tai turės būti įtvirtinta bendrovės įstatuose.

Interpretacijas keis aiškumas

Siekiama, kad siūlomos įstatymo korekcijos skirtingai interpretuojamoms ABĮ nuostatoms suteiktų aiškumo. Pavyzdžiui, dėl vienu metu leidžiamų akcijų skirtingomis emisijos kainomis; dėl pradinio įnašo dydžio, kai siekiama skaidyti investiciją pagal verslo įgyvendinimo poreikį;  dėl pirmumo teisės pirkti kito akcininko parduodamas akcijas netaikymo galimybės. Stingant aiškumo minėtose situacijose, verslui sudėtinga sklandžiai priimti ir operatyviai įgyvendinti svarbius sprendimus. 

Siūlomame projekte minimi neaiškumai būtų panaikinti: nurodoma, kad vienu metu leidžiamoms akcijoms gali būti nustatyta skirtinga emisijos kaina, pradinis įnašas negali būti mažesnis tik kaip 1/4  išleidžiamų akcijų nominalios vertės, o pirmumo teisė įsigyti kito akcininko parduodamas teises gali būti netaikoma, jei taip būtų nustatyta bendrovės įstatuose.

Įtvirtins nuotolinius sprendimus

Tuo pačiu Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galimybę akcininkams dalyvauti ir balsuoti visuotiniame susirinkime elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu to reikalauja bent 1/10 akcininkų. 

Akcininkams nusprendus vienbalsiai, visuotiniai akcininkų susirinkimai gali būti organizuojami tik elektroninių ryšių priemonėmis. 

Tai leistų įstatymu įtvirtinti jau tapusius įprastais nuotolinius pasitarimus, posėdžius ir sprendimus.

Numatys aiškią akcijų išpirkimo tvarką

Pakeitimais siekiama įtvirtinti ir aiškią tvarką dėl akcijų išpirkimo. Kai daugumos akcininkas ar akcininkai, veikiantys sutartinai ir įgiję ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, jie turėtų teisę reikalauti iš mažumos akcininkų parduoti turimas akcijas, o pastariesiems – numatoma prievolė tokias akcijas parduoti. 

Atitinkamai būtų įtvirtinta ir mažumos akcininko teisė reikalauti išpirkimo, o 95 procentus ir daugiau balsų turinčiam akcininkui – pareiga  šias akcijas išpirkti. 

Ši siūloma naujovė kartu su pakankamai detalizuota jos įgyvendinimo tvarka yra sveikintina, kadangi ji galimybe išpirkti akcijas leis pasinaudoti ir uždarųjų akcinių bendrovių daugumos ir, atvirkštiniu atveju, mažumos akcininkams. 

Sumažins įstatinį kapitalą

Dar vienas siūlomas ABĮ pakeitimas aktualus planuojantiems kurti verslą – tai siūlymas pustrečio karto sumažinti reikalaujamą įstatinį kapitalą: nuo dabar esamo 2500 eurų iki 1000 eurų. Tai suteiktų palankesnes galimybes steigti akcines bendroves smulkesniems verslams.

Dėl sprendimų paaiškės rudeniop

Visi šie pokyčiai kol kas tik planuose. Šiuo metu yra pateiktas projektas Seime ir rengiamos išvados, teikiami pasiūlymai ir laukiama rudens sesijos. Tad ar jie taps realybe, turėtų paaiškėti rudenį.