Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Juo Lietuvos Respublika įpareigota įregistruoti partnerystę ir išduoti tai patvirtinantį išrašą.

Sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nors praėjo beveik 8 mėnesiai. ⌛ Antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo valstybei.

Valstybė teisinasi: teismo sprendimo esą negali vykdyti, nes dar nėra Seimo priimto įstatymo.

Kitaip tariant, valstybė teisinasi ta pačia reguliavimo stoka nuo 2002 metų, ignoruodama 2025 m. Konstitucinio Teismo nutarimą, pagal kurį valstybė turėjo nedelsiant išspręsti šią problemą.

„Man čia kyla esminis klausimas: ar valstybė gali savo pačios neveikimą paversti „objektyvia kliūtimi“ nevykdyti teismo sprendimo?“, – klausia advokatas Jonas Sakalauskas.

Jis atkreipė dėmesį, jog jeigu skolininkas būtų privatus asmuo arba įmonė, nekiltų abejonių, ar galima skirti baudą dėl nevykdomo teismo sprendimo. Sprendimus privalu vykdyti.

„Skolininkas antstoliui negalėtų pasiteisinti, kad pareigos vykdyti negali, nes jam nepatogu, per brangu, dar nesusitvarkė vidaus procesų ar tai neatitinka jo politinių pažiūrų.

Tačiau kai skolininke tampa valstybė – staiga atsiranda pasiteisinimai: viena institucija negali, kita neturi kompetencijos, trečia laukia įstatymo.

Atrodo, toliau bandoma perrašyti teisinės valstybės principą: sprendimai privalomi visiems, IŠSKYRUS pačią valstybę, kai jai „nepatogu“ juos vykdyti

Jeigu valstybė pati:
●     nepriėmė įstatymo
●     nesukūrė registro
●     nesuderino institucijų veiksmų
– tai nėra nuo valstybės nepriklausanti aplinkybė. Tai yra valstybės neveikimo pasekmė", – pabrėžia Jonas Sakalauskas.

O tuo tarpu už visų šių teisinių formuluočių yra ne institucijos ir ne registrai.
Yra šeimos.
Šiuo metu tokių šeimų – apie 26.

Viena jų šiandien dar kartą buvo teismo salėje – tai Jono Sakalausko ir Evaldo šeima.