Vystantis technologijoms, sparčiai didėja ir baterijų kiekis, o šių sukeliami gaisrai tampa vis didesne problema. Tačiau aiškumo kaip su ja dorotis – nėra. 

Iš savo patirties dirbant su aplinkosauginėmis avarijomis ir krizėmis matau, jog nutikus nelaimei, dažniausiai visi kaltininku laiko tik atliekų tvarkytoją. Į tikrąsias priežastis nesigilinama. 

Bet ar tikrai atliekų tvarkymas yra tik šią veiklą vykdančių įmonių atsakomybė? Juk šioje grandinėje dalyvauja daug skirtingų šalių – nuo reguliuojančių institucijų iki vartotojų bei atliekų tvarkytojų. 

Ar kada nors susimąstėte: piktinamės dėl gaisrų, tačiau baterijas ramiausiai metame į komunalines atliekas?

Vieną skaudžiausių su tuo susijusių patirčių jau turi bendrovė „Ecoservice“, kurios atliekų rūšiavimo centras visiškai sudegė. Viena galimų to priežasčių – baterija, kuri pateko į bendrą atliekų srautą. Nuostoliai dėl gaisro siekia virš 10 mln. eurų, o atsidūrusi tokioje nelaimėje – bendrovė liko viena su problema, kuri iš esmės yra visų mūsų atsakomybė. 

Kaip sakė Jurgita Nacevičienė, įvairių ir kartais sunkiai atpažįstamų baterijų į bendrovės rūšiavimo centrus atgabentose komunalinėse pakuočių atliekose aptinkama nuolat. 

„Atliekų tvarkytojas negali rinktis, ką jam atveža, tai yra kuo atsikrato vartotojai, išmesdami atliekas į komunalinių atliekų konteinerius. Tačiau šiuo metu su atvežtu kroviniu turime prisiimti visas galimas vartotojų sprendimų pasekmes ir atsakomybę“, – pabrėžia ji. 

Europos Komisijos duomenimis, vien 2020 m. europiečiai nupirko apie 150 mln. išmaniųjų įrenginių su ličio baterijomis. 

Prancūzijos „Politico“ tyrimas atskleidė, kad padažnėję gaisro incidentai atliekų bendrovėse buvo susiję su ličio jonų baterijomis, patekusiomis į bendrų komunalinių atliekų srautą. 

Technologijos nubėgo pirmyn – tačiau teisės aktai ir sistema atsilieka, nesiekiama sistemiškai spręsti problemos. 

Ko reikia, kad situacija Lietuvoje pasikeistų?

• Įstatyminė bazė turi skatinti prevenciją, o ne ieškoti kaltų. Beje, Atliekų tvarkymo ir mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui jau daugiau nei 20 metų.
• Reikia stiprinti aplinkosauginių avarijų prevencijos mechanizmus įmonėse, įskaitant ankstyvo perspėjimo sistemas, specializuotas gesinimo technologijas, termovizorines kameras.
• Sukurti veiksmingus finansinius saugiklius, įskaitant krizės valdymo biudžetą, nepriklausantį nuo apyvartinių lėšų.
• Organizuoti įtraukias komunikacijos kampanijas, kurios veiksmingai skatintų vartotojus tinkamai rūšiuoti pavojingas atliekas. 

Visą straipsnį su ekspertų įžvalgomis – rasite čia.  Šią temą kartu gvildenome Druskininkų forume, ir svarbu jos nepamesti.