Išmanieji telefonai, įkrovikliai, pakraunami žaislai – ar kada pagalvojote, kiek elektronikos su baterijomis rastumėte atidarę savo stalčius? Aš tikrai rasčiau kelis senus telefonus ir krūvelę panaudotų baterijų. Ir kas čia tokio. Retas susimąstome apie šių įrenginių galimus pavojus.

Taip, baterijas daugelis įprato palikti specialiose dėžutėse prekybos centruose. Bet kartais kyla klausimas: „ką jau ten gali padaryti viena baterija atliekų konteineryje? Kaip gali pakenkti netinkamai išmestas senas telefonas?”

Įsivaizduokite įprastą darbo rytą, dideliame atliekų tvarkymo objekte, didmiesčio pakraštyje. Darbuotojai tvarko tonas atliekų, viskas veikia kaip laikrodis. Tačiau kažkur atliekų krūvose, pasislėpusi tarp išmestų atliekų, yra tiksinti bomba – kažkas mažo, kažkas įprasto, kažkas, ką mes naudojame kasdien. 

Ličio baterija. 

Neatsakingai išmesta baterija

Neatsakingai išmesta į mišrių atliekų konteinerį, užuot ją tinkamai perdirbus, pradeda kaisti, sutrūksta ir sukelia kibirkštį. Per kelias minutes nedidelė kibirkštis atliekų krūvoje virsta dideliu gaisru.  Tai, kas prasidėjo kaip smulkus, išvengiamas veiksmas, virsta aplinkosaugos avarija, tarša, o įmonei – didele aplinkosaugos ir pasitikėjimo krize. 

Dabar įsivaizduokite, kad tokios situacijos vyksta kas kelias savaites, mėnesius. Lietuvoje jų jau turėjome per pastaruosius kelerius metus nemažai.

Šios avarijos nėra atsitiktiniai įvykiai. Tai didesnės problemos atliekų tvarkymo sistemoje dalis. Problemos, kurios būtų galima išvengti, jei visi atliekų grandinės dalyviai prisiimtų atsakomybę ir darytų daugiau, kad gaisrai kiltų rečiau. 

Mes piktinamės nesuvaldytomis avarijomis, tarša, bet  – ir toliau baterijas metame į buitinių atliekų konteinerį. 

Prevencija svarbiau nei baudos

Žinoma, kiekviena suinteresuota pusė turi padaryti savo darbą. Atliekų įmonės pirmiausia turėtų investuoti į prevenciją: įsidiegti geresnes priešgaisrines technologijas (pvz., termovizorines kameras, jų veiklai geriausiai pritaikytą gesinimo sistemą), net jei tokių nereikalaujama pagal teisės aktus; tinkamai pasiruošti galimai krizei. 

Kontroliuotojai turi skirti realų dėmesį prevencijai, iš savo valdomos informacijos ir patirties duoti patarimų, kas padėtų išvengti incidentų, o ne vien bausti avarijos ištiktą įmonę. 

Reguliuotojai reikalavimus turėtų keisti ne po kiekvienos avarijos iš inercijos ar spaudimo, o atsižvelgdami į nustatytus tikslus. Įtraukdami visas suinteresuotas šalis ir panaudodami naujausias technologijas. 

Greta to, itin svarbu užsiimti visuomenės švietimu, kodėl svarbu tinkamai išmesti pavojingas atliekas, užuot ėjus lengviausiu keliu griežtinti reikalavimus ar baudas. 

Atsakomybė išmetant savo šiukšles

Rizikos grandinėje savo atsakomybės dalį turime prisiimti ir mes kaip piliečiai. Juk tvarkytojas tvarko ne savo atliekas. Visų mūsų atliekas. Jeigu visą riziką už netinkamai išmestas pavojingas atliekas perkeliame tvarkytojui – ar esame pasirengę už tai mokėti daugiau?

Sąmoninga visuomenė supranta, jog aplinkosauginė ar kita nelaimė atliekų tvarkymo įmonėje nėra tik tos įmonės problema. Tai – kiekvieno mūsų problema. Ir kiekvieno atsakomybė. 

Parengė advokatas Jonas Sakalauskas, AVERUS partneris pagal Druskininkų Atliekų forumas 2024 skaitytą pranešimą