Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė, AVERUS finansų teisės ir atitikties praktikos vadovė

Lieka mažiau nei pusmetis iki gruodžio 17 d., kai įsigalioja Direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos. Jos tikslas – paskatinti sukurti realius ir veikiančius įrankius darbuotojams pranešti apie pažeidimus įmonėse bei organizacijose. Direktyvos reguliuojamų sričių spektras platus: viešieji pirkimai, finansinės paslaugos, pinigų plovimas ir teroristų finansavimas, vartotojų apsauga,  transporto sauga ir kitos. Pirmiausia, direktyva visa apimtimi taps privaloma įmonėms, kuriose daugiau kaip 250 darbuotojų, finansų įstaigoms ir valstybinėms organizacijoms. Be to, tam tikri direktyvos reikalavimai, pvz., reikalavimas įdiegti kanalus ir nustatyti procedūras vidaus pranešimų teikimui bei tolesniems veiksmams, taikomi ir įmonėms, įdarbinusioms nuo 50 darbuotojų. 

Etikos kodeksai, mokymai ir auditai, kuriuos yra pasirengę dauguma didesnių įmonių ar organizacijų, dažniausiai tėra dokumentai, kurie sudedami į stalčius, tačiau praktikoje jais nesivadovaujama ir jie ne itin veikia.  Geras straipsnis šia tema publikuotas HBR, anot jo autoriaus, tik 1,4 % darbuotojų linkę pranešti apie pažeidimus, net juos matydami. Straipsnyje autorius išskiria kelias priežastis:

1. Netinkami įrankiai. Rimtų pažeidimų atveju, kai ant kortos pastatytos solidžios sumos, premijos ar karjera, darbuotojai labiau linkę vadovautis verslo naudos nei moralės kriterijais. Sankcijų sistema, kaip matosi iš kai kurių straipsnyje minimų tyrimų, neaugina savitarpio pagalbos kultūros, atvirkščiai – skatina tik į verslo rezultatus orientuotą elgesį.
2. Prasta komunikacija. Bendrovės naiviai tikisi, kad užteks pasitvirtinti etikos kodeksą ar atitikties politiką, ir apie galimus neatitikimus ar pažeidimus darbuotojai praneš vos pastebėję. Anaiptol. Ne visi kolegos gali būti juos net skaitę, o sykį skaičiusieji – seniai pamiršę.
3. „Gal tai padarys kažkas kitas“. Judriame greitkelyje pagalbos sugedus automobiliui iš aplinkinių sulaukti neretai sunkiau nei nuošaliame keliuke – nes suveikia „gal padės kažkas kitas“ sindromas. Tas pats galioja ir bendrovėse. Kuo didesnė bendrovė, tuo ši tendencija, kad sureaguos ir veiksmų imsis kažkas kitas, stipresnė.
4. Autoriteto barjeras. Dar kebliau, kai pranešti reikia apie savo viršininko klaidas, nes papildoma kliūtimi tampa autoriteto klausimas. „Jis juk viršininkas“. Ši kliūtis yra tapusi ne vienos katastrofos priežastimi.

Didžiausias stabdys – baimė susilaukti nemalonių pasekmių

HBR autorius inicijavo hipotetinį eksperimentą, kuriame padalinio vadovas norėdamas greičiau prastumti į rinką dar tinkamai nepatikrintą vaistą, ėmėsi spaudimo ir žeminimo taktikos prieš jaunesnius kolegas. Kokius jausmus tai sukėlė dalyviams? Pasirodo, kad eksperimento dalyviams keturis kartus dažniau sukilo pyktis dėl pažeidimą darančio vadovo nei radosi atsakomybės jausmas pranešti kažkam apie jo netinkamą elgesį. Nors 9 iš 10 nurodė „ketiną“ apie tai pranešti, iš tiesų tik mažiau nei dešimtadalis ėmėsi veiksmų. Ir, beje, iniciatoriai veiksmus siejo ne tiek su atsakomybės jausmu, kiek su drąsa pranešti apie savo viršininkus.

Su panašiomis situacijomis daugelis susiduria savo darbe. Ne kiekvienoje organizacijoje yra kuriama tokia kultūra, kur darbuotojai savo vadovams gali išsakyti konstruktyvią kritiką. Autoriteto baimė neretai tampa kliūtimi užkirsti kelią katastrofai. Man iškyla asociacija iš serialo „Černobylis“, kur jaunesnis mokslininkas bando įtikinti savo viršininką, kad šio siūloma veiksmų seka atominėje elektrinėje, žūtbūt norint paleisti bandymą numatytu metu, bus pražūtinga, tačiau šiurkštaus autoriteto būna griežtai užčiaupiamas, tad toliau tiesiog tęsia, kas liepta, pražudydamas save ir pasmerkdamas tūkstančius žmonių atominei katastrofai.

Kitas momentas, trukdantis imtis veiksmų, yra reiškinys, kurį psichologai vadina „atsakomybės išskaidymu“. Tai yra lūkestis, kad veiksmų ir iniciatyvos imsis kažkas kitas. Kuo didesnė grupė, tuo labiau būdingas šis reiškinys ir tuo opesnė problema. Šiaulių ligoninės atvejis, kur kaip manoma dėl patiriamo mobingo ir nederamo elgesio nusižudė gydytoja, galėjo būti tokios situacijos pavyzdys. Kai dauguma mato, kas vyksta, bet tikisi, kad įsikiš ir veiksmų imsis kažkas kitas, bet ne aš.

Aviakampanijos po aviakatastrofų tyrimų, kuriuose išaiškėdavo, jog prie nelaimės įvykių grandinės prisidėjo autoriteto baimės fenomenas, ėmėsi rengti mokymus, padedančius jaunesniems kolegoms primygtinai laikytis savo pozicijos, jeigu vyresnis pagal rangą komandos narys klysta ar elgiasi netinkamai. Analogiškos kultūros puoselėjimas svarbus visose organizacijose. Ir čia kalbama ne tik apie finansinius pažeidimus, produktų ar paslaugų kokybės saugumo dalykus. Pažeidimų ar netinkamo elgesio spektras yra labai platus, o daugiausia žalos, anot JK Finansinio elgesio tarnybos (FCA), sukelia būtent nefinansiniai pažeidimai ir ydinga įmonės kultūra.

Būtent dėl to, logiškai sudėliotų atitikties strategijų, etikos ar elgesio kodekso nepakanka. Juos būtina papildyti ir emociniais elementais, skatinančiais, kad tai būtų ne vien deklaracijos, o realiai naudojama praktika, puoselėti įmonėje atitinkamą kultūrą, kritišką mąstymą, drąsą ir sąmoningumą. Be to, svarbu turėti tinkamus ir efektyvius komunikacijos kanalus. Yra specialių platformų, padedančių sukurti anonimišką ir saugų būdą darbuotojams pranešti apie pastebėtus ar galimus pažeidimus bei negeroves dar įmonės viduje, kad būtų imtasi deramų veiksmų be išorės institucijų įsikišimo.

Itin svarbu, kokį signalą darbuotojai ir organizacija siunčia kitiems kolegoms, gavusi tokius pranešėjų signalus. Jeigu pačiai įmonei, organizacijai pranešęs apie silpnąsias vietas komandos narys susilauks padrąsinimo ir padėkos, tai taps akstinu ir kitiems kolegoms nenutylėti apie ydas. Ir atvirkščiai, sykį užslopinus kritiką ar dar blogiau – iniciatoriui sulaukus apverktinų pasekmių (kaip, pvz., nutiko „Enron”, problemas gerokai iki jų griūties identifikavusiai ir pranešusiai Sherron Watkins), skundiko ar nelojalaus darbuotojo etiketės, pažeminimo pareigose ar socialinio atskyrimo – šansų, kad ateityje bus pranešta apie negeroves įmonės kanalais, gerokai sumažėja.

Kitame straipsnyje paanalizuosiu išsamiau, kokius reikalavimus dėl pranešėjų apsaugos nustato direktyva.