Neseniai į mane kreipėsi klientas, prašydamas padėti jam priimti mirusios mamos palikimą. Notaras, į kurį klientas kreipėsi su prašymu užvesti palikimo bylą, atsisakė tai padaryti. Motyvas – kliento mama prieš šešis mėnesius deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos šalį. 

Notaras nurodė, kad negali tvarkyti paveldėjimo, nes palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Klientas turėjo dvi galimybes. Pirma, kreiptis į tos valstybės, kurioje buvo kliento motinos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją. Antra, kreiptis į Lietuvos teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog kliento mamos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

Byla tapo tarpvalstybine

Išties, kadangi kliento mama buvo deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos šalį – Vokietiją, paveldėjimo byla tapo tarpvalstybine. Tokiu atveju, tenka nustatinėti, kokios valstybės teisė taikytina paveldėjimui. 

LR Civiliniame kodekse nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė vieta, kurioje nuolat gyveno palikėjas.

Jeigu šis joje negyveno nuolat, tuomet palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno.

Jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Kai nėra galimybės nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal šias aplinkybes, ji gali būti nustatoma pagal pilietybę, registracijos vietą, transporto registracijos vietą ar kt. 

Teismas nustatė juridinį faktą dėl palikimo vietos

Kliento atveju, problemą dėl palikimo priėmimo Lietuvoje pavyko išspręsti gana greitai ir paprastai.  Ginčo tarp įpėdinių dėl Lietuvos jurisdikcijos nebuvo, o daugiau socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų palikėja turėjo Lietuvoje nei Vokietijoje. 

Kliento vardu kreipėmės į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad palikėjos palikimo atsiradimo vieta yra Lietuva, pagrįsdami atitinkamais dokumentais. Teismas šį faktą nustatė ir klientas galėjo kreiptis į mūsų šalies notarą ir priimti palikimą pagal Lietuvos teisę. 

Kai daugiau ryšių yra užsienyje – sprendimas kitas

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai daugiau palikėjo socialinių, ekonominių ir asmeninių interesų yra užsienio šalyje. Palikėjo įpėdiniams tai sukelia keblumų, nes gali tekti kreiptis į užsienio šalies institucijas tvarkant palikimą. Tas įprastai atima daugiau lėšų ir laiko, žmonės yra prasčiau susipažinę su užsienio šalyje veikiančia sistema nei gimtoje šalyje, be to, neretai prisideda kelionės, apgyvendinimo išlaidos, kalbos barjeras, dokumentų vertimas ir pan. 

Visgi yra būdas kaip to išvengti. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 650/2012 numatyta, kad asmuo savo sudaromame testamente gali nurodyti, kad jo palikimui būtų taikoma jo pilietybės, kuria jis turi testamento sudarymo ar mirties dieną, valstybės teisė. 

Numatyti palikimo teisės vietą testamente

Šiais laikais, kai gyvename kosmopolitiškai, vieni išvykstame iš savo gimtosios šalies gyventi svetur visam laikui, kiti – keleriems metams ar mėnesiams, turėtume apgalvoti aptartas situacijas ir apsvarstyti sudaryti testamentą, jame numatant palikimo tvarkymo vietą. Tuomet pėdiniai galės sklandžiai perimti palikimą savo šalyje.

Parengė: Edita Antanauskienė