Šiemet patvirtintas naujasis atliekų vežimo reglamentas 2024/1157 numatantis nemažai pokyčių. Ypač tai palies išvežančius atliekas iš ES už sąjungos ribų.
Per dešimt metų atliekų eksportas iš ES į sąjungai nepriklausančias šalis padidėjo 72 proc. ir siekė 35 mln. tonų atliekų. Todėl ES imasi ryžtingų sprendimų, kuriais prisiima didesnę atsakomybę už savo atliekas, neperkeldama savo aplinkosaugos problemų į trečiąsias šalis.
Nauju reglamentu sukuriamas draudimas eksportuoti nepavojingas ir naudoti skirtas atliekas iš ES į EBPO nepriklausančias šalis, nebent tokios šalys atitiks ES sukurtus atliekų tvarkymo kriterijus.
Įtvirtina centrinę atliekų platformą
Reglamentas taip pat įtvirtina centrinę sistemos platformą, per kurią atliekų pervežimo dalyviai turės teikti ir gauti dokumentus.
„Pagrindinis šio naujo reglamento tikslas – atsakingiau tvarkyti atliekas pačioje ES viduje, užuot atsikračius atliekomis trečiosiose šalyse. Todėl jame skiriamas didesnis dėmesys tarptautinių atliekų pervežimo patikrinimams ir kontrolei. O kartu – griežtėja sankcijos už nustatytus pažeidimus“, – sakė Greta Motiejūnienė, AVERUS advokatė, šia tema neseniai kalbėjusi Druskininkuose vykusiame Atliekų forume 2024.
Griežčiau kontroliuos kas yra atliekos
Pasak advokatės, siekiant įsitikinti, ar medžiaga arba objektas nėra atliekos, patikrinimuose dalyvaujančios institucijos gali pareikalauti pateikti tai įrodančius dokumentus. Todėl svarbu pasirūpinti dokumentais, kurie patvirtintų jų kilmės ir paskirties vietą, prireikus ir jų funkcionalumo įrodymus. Be to, gabenamos medžiagos ar objektai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo metu, pvz., tinkamai supakuoti ir reikiamu būdu pakrauti.
Didės sankcijos
Taip pat valstybės turės užtikrinti neteisėto atliekų išvežimo kriminalizavimą ir griežtesnes sankcijas.
„Aplinkosauginiai nusikaltimai yra ketvirta pagal dydį organizuoto nusikalstamumo veikla, kasmet auganti ir skaičiuojama, jog jos poveikis aplinkai gali siekti iki 230 milijardų eurų per metus. Reglamentas įpareigoja didinti atsakomybę už šiuos nusikaltimus iki 10 metų laisvės atėmimo, taip pat atimti teisę versti tam tikra veikla, draudimą gauti viešą finansavimą ir įpareigojimą ne tik atlyginti žalą bet ir atkurti aplinką“, – akcentavo G. Motiejūnienė konferencijoje.
Pusantrų metų pasiruošti
Tai tik maža dalis naujovių, kurios atliekų sistemos dalyvių laukia nuo 2026 m. gegužės 21 d.
„Nors iki naujojo reglamentavimo lieka daugiau nei pusantrų metų, namų darbus tiek institucijos, tiek su atliekų pervežimu susijusios įmonės turi pasiruošti iš anksto. Tuo pačiu, svarbu žinoti, kad nors senasis reglamentas jau nebegalioja, jis yra taikomas iki tol, kol pilnai įsigalios naujasis“, – sakė G. Motiejūnienė.
Naujasis reglamentas panaikina reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (nuo 2024 m. gegužės 20 d.).
Iš dalies keičia reglamentus: (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo bei (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos.
Druskininkų forume „Atliekų tvarkymas 2024" rugsėjo 26-27 d. savo įžvalgomis šiemet dalinosi trys mūsų ekspertai. Jonas Sakalauskas: kalbėjo apie aplinkosaugines avarijas kaip krizes, paveikiančias ne tik įmonę, bet ir visą verslo ekosistemą. Aptarė ir efektyvias krizių prevencijos ir valdymo teisines strategijas, padedančias pasiruošti iššūkiams.
Vaidas Rakauskas: dalinosi savo patirtimi dirbant su aplinkosauginių bylų teismo procesais. Jis akcentavo, kad susiorientuoti kilusio gaisro situacijoje ir suvaldyti visus procesus teks patiems, sistema nebus nusiteikusi padėti, nebent padėsite teisinei sistemai padėti Jums. Jis sudėliojo taškus, ką būtina daryti ir ko nereikėtų daryti, kad saugiau jaustis pradėtame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje.
Greta Motiejūnienė: dirbanti su krovinių gabenimu, daug dėmesio skyrė praktiniams atliekų vežimo klausimams ir sąvokoms. Klaidingos interpretacijos sukelia nesusipratimus, sustabdo vežimo procesą ir sukelia nuostolių. Ji pasakojo, kaip to išvengti.
