Praėjusiame straipsnyje apžvelgiau kaip akcijų pirkimo pardavimo sutartyse valdyti rizikas pirkėjui. O šįkart aptarsiu, į kokius niuansus reikia atkreipti dėmesį pardavėjui sudarant akcijų pardavimo sutartį.
Sutartis lyg teisininkų ringas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad akcijų perleidimo sandoris yra nesudėtingas reikalas. Tačiau šis procesas, kuris prasideda nuo šalių susitarimo pirkti-parduoti akcijas, apima bendrovės būklės patikrinimą ir derybas dėl sutarties sąlygų – gali užtrukti ne vieną ir ne du mėnesius. Ir kartais primena teisininkų ringą.
Neretai derybų procese tenka atlaikyti ne tik kitos šalies emocijas, bet ir ją konsultuojančių ir aršiai savo pozicijas ginančių kolegų spaudimą. Vis dėlto nepaisant tokio spaudimo, neigiamų emocijų, visuomet siekiu tinkamai suvaldyti abiejų šalių lūkesčius, o būdama pardavėjo pusėje – įvertinti ir minimizuoti pardavėjui tenkančias rizikas.
Pagrindinės priemonės valdant pardavėjo rizikas akcijų pardavimo sutartyje yra šios:
● Išankstinės sąlygos pardavėjo naudai – leidimų įsigyti akcijas gavimas
● Kainos mokėjimo sąlygos
● Pardavėjo pareiškimų ir garantijų išlygos, galiojimo terminas
● Pardavėjo atsakomybės suma
● Pardavėjo, kuris kartu yra ir vadovas, atleidimas nuo atsakomybės
Išankstinės sąlygos
Svarbiausia išankstinė sąlyga pardavėjui yra ta, kad pirkėjas gautų reikiamus leidimus akcijomis įsigyti.
Jei pirkėjas yra didelis rinkos žaidėjas, itin svarbu, kad pirkėjas gautų Konkurencijos tarybos leidimus koncentracijos vykdymui.
Jei parduodamos akcijos įmonės, kuri veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, pvz. energetikos, transporto (pvz. jūrų laivų remontas ir priežiūra), IT, finansų sektorius – būsimas pirkėjas, ypač jei jis užsienio subjektas, neretai privalo atlikti investuotojo patikrą dėl nacionalinio saugumo interesų atitikties.
Jei vėliau paaiškėtų, kad reikiami leidimai negauti – atsirastų pagrindas sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Todėl akcijų perleidimo sutartyje, konsultuodama pardavėją, visuomet reikalauju, kad pirkėjas pateiktų patvirtinimus, jog jis gavo reikiamus leidimus akcijoms įsigyti ar, kad įsivertino ir patvirtina, jog tokių leidimo nereikia bei tuo pačiu atsako už kilusias neigiamas pasekmes, jei paaiškėtų priešingai.
Kainos mokėjimo sąlygos
Pardavėjui svarbu, kad pirkėjas atsiskaitytų iš karto arba kuo greičiau ir sumokėtų visą sutartą sumą. Tad pardavėjo naudai derindama sutartį patariu pardavėjui suderėti tokias sąlygas, pagal kurias pirkėjas įsipareigotų visą sutartą sumą pervesti į pardavėjo sąskaitą sandorio užbaigimo dieną.
Jei trūkstant pasitikėjimo tarp šalių, šalys susitaria, kad mokėjimas bus vykdomas iš depozitinės sąskaitos, tuomet svarbu sutartyje tiksliai apsirašyti, kada ir kaip pateikiamos instrukcijos depozitinės sąskaitos valdytojui (notarui, bankui, advokatui, kitam nepriklausomam asmeniui, kuriuo šalys pasitiki) kainą pervesti pardavėjui.
Tokios instrukcijos ir kainos išmokėjimo sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Esant neaiškioms sąlygoms, lėšų laikytojas gali atsisakyti pervesti kainą pardavėjui, o nesulaukęs aiškių instrukcijų, gali gautas lėšas grąžinti pirkėjui.
Jei pirkėjas vis dėlto reikalauja atidėto mokėjimo sąlygų, mokėjimo atidėjimą pardavėjui svarbu susiderėti kuo trumpesnį ir kuo mažesnės pirkimo kainos dalies, vengiant sąlygų, kurios suteikia teisę pirkėjui atsisakyti mokėti atidėtą pirkimo kainos dalį.
Pardavėjo pareiškimų ir garantijų išlygos
Rūpestingas ir savo interesus norintis apsaugoti pirkėjas visuomet reikalaus, kad pardavėjas pateiktų pirkėjui krūvą pareiškimų ir garantijų, tiek susijusių su akcijų nuosavybe, tiek ir su įmonės veikla. O vėliau paaiškėjus, kad tokie pareiškimai ir garantijos pažeisti – nepraleis progos pareikalauti nuostolių atlyginimo iš pardavėjo.
Ir nors pardavėjas standartinių pareiškimų ir garantijų pateikimo sutartyje paprastai neišvengs, tačiau visuomet gali derėtis dėl išlygų taikymo. Tokios išlygos gali būti atsakomybės ribojimas:
● tam tikrą laikotarpį;
● dėl pirkėjui atskleistų dalykų;
● dėl prognozių neišsipildymo;
● dėl pakitusių teisės aktų;
● sumos dydžiu.
Atsakomybės ribojimas laike
Įprastai garantijų dėl akcijų nuosavybės atvejais, pardavėjo atsakomybė ribojama 10 metų terminu, kai tuo tarpu kitų garantijų atvejais terminai gali būti ir trumpesni.
Konsultuodama pardavėją, siūlau maksimaliai, iki vienerių metų trumpinti garantijų galiojimo terminus ir nuo šio minimalaus termino pradėti derybas su pirkėju. Ir nors pirkėjas tokį terminą siekia prailginti, tačiau derantis, tokius terminus įprastai susiejam su atitinkamais senaties terminais. Pvz., pardavėjo garantijos, kad bendrovė nepažeidė BDAR, galiojimo terminas galėtų būti 2 metai (siejant su terminu, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda).
Atsakomybės ribojimas dėl pirkėjui atskleistų dalykų
Numačius tokią sąlygą, pirkėjas negalės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl dalykų, kurie jam buvo atskleisti patikrinimo metu.
Tokia sąlyga numato, kad pardavėjui pateikus visą esminę ir tinkamą informaciją, nieko neslepiant, o pirkėjui ją išanalizavus ir nusprendus vis tiek įsigyti akcijas už šalių sutartą kainą, pirkėjas negalėtų vėliau kreiptis į pardavėją dėl nuostolių atlyginimo.
Pvz., pirkėjas tokiu atveju negalėtų kreiptis į pardavėją dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad įmonė turi įsipareigojimą kreditoriui, apie kurį pirkėjas žinojo, pirkdamas akcijas ir sutiko mokėti sutartą kainą įvertinęs tokio įsipareigojimų dydį ir įtaką bendrovei.
Dėl prognozių neišsipildymo ar pasikeitusių teisės aktų
Pardavėjo atsakomybę visuomet patariu riboti dėl bet kokių prognozių, kurias pirkėjas planavo gauti įsigydamas akcijas, neišsipildymo, dėl negautų pajamų. Verta įtraukti ir sąlygą dėl atsakomybės ribojimo pasikeitus teisės aktams ar jų išaiškinimui.
Pardavėjo atsakomybės sumos
Svarbiausia išlyga valdant pardavėjo rizikas yra pardavėjo atsakomybės sumos ribojimas.
Apriboję atsakomybę, pardavėjai gali apriboti nenumatytų pretenzijų, galinčių kilti po pardavimo, riziką. Iš kitos pusės tai yra ir priemonė, priverčianti pirkėjus nuodugniai atlikti įmonės patikrinimą, įsivertinti galimas rizikas, o ne vien tik pasikliauti teise ateityje pateikti reikalavimus pardavėjui dėl nuostolių atlyginimo.
Pardavėjo atsakomybės sumą galima riboti keliomis priemonėmis. Galima nustatyti maksimalią sumą, pvz., procentas nuo akcijų kainos sumos. Pardavėjui tikslinga susitarti dėl kuo mažesnio procento nuo gautos akcijų kainos, ribojant savo atsakomybę.
Minimalios sumos riba
Taip pat patartina numatyti, nuo kokios sumos apskritai pardavėjo atsakomybė kils, t.y. minimalią sumą. Pvz., sutartyje šalys susitaria, kad pardavėjas atsakys tik nuo 50 000 eurų sumos. Tokiu atveju, jei įmonė/ pirkėjas dėl pardavėjo garantijos pažeidimo patiria nuostolius iki 50 tūkst. ribos, tokio dydžio nuostolių rizika tenka pirkėjui.
Be to, galima susitarti, kad esant pardavėjo minimalios atsakomybės sumai, pardavėjas atsakys ne nuo pirmo euro – bet būtent tik nuo tos dalies, kuri viršija minimalią atsakomybę.
Minimalios sumos riba apsaugo akcijų pardavėją nuo nedidelių pretenzijų, kurios gali kilti sudarius sandorį. Ji taip pat skatina pirkėją atkreipti dėmesį į reikšmingas rizikas ar esminius pažeidimus, o ne į kiekvieną smulkią problemą.
Vadovo atleidimas nuo atsakomybės
Galiausiai, pardavėjui kuris kartu yra ir įmonės vadovas, svarbu numatyti atleidimą nuo asmeninės vadovo atsakomybės perleidus įmonės akcijas. Taip apsaugomas pardavėjas (kuris kartu yra ir įmonės vadovas) nuo pirkėjo reikalavimų už vadovo įmonėje atliktus veiksmus iki akcijų pardavimo.
Savo praktikoje susiduriame su istorijomis, kai įsigijęs akcijas pirkėjas pradeda nuodugniai tikrinti visą įmonės veiklą, ieško prie ko prisikabinti. Kartais, pateikdamas reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo buvusiam įmonės vadovui, tokiais nesąžiningais veiksmais tiesiog siekia atgauti už akcijas sumokėtą sumą.
Tokių situacijų išvengti padeda paprastas dalykas: sandorio užbaigimo dieną pirkėjas ir pati bendrovė išduoda atskirą patvirtinimą pardavėjui dėl buvusio vadovo atleidimo nuo atsakomybės ir atsisakymo reikšti reikalavimus už jo vadovavimą įmonei.
Parengė: Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė